Viešasis sektorius – prastyn

Seimas grįžo prie Vyriausybės parengto valstybės biudžeto 2020-iesiems, kuris, palyginti su šiemetiniu, turėtų būti dosnesnis 944 mln. eurų.

Per visą šią Seimo kadenciją jis padidės itin svariai – nuo 7 mlrd. 926 mln. 2016 metais iki 12 mlrd. 650 mln. kitąmet.

Viešosioms paslaugoms turėsime maždaug trečdaliu daugiau nei prieš penkerius metus, ir tai neskaičiuojant "Sodros", Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir savivaldybių biudžetų, kuriuose – dar keli milijardai.

Nors vien valstybės biudžeto išlaidos kasmet padidėja vidutiniškai beveik po milijardą, laimės tai nepridėjo.

Atvirkščiai. Protestams nusiteikę švietimo, sveikatos, kitų sričių viešojo sektoriaus darbuotojai.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" apklausų duomenimis, pasitikėjimas viešosiomis paslaugomis vis senka: nuo 2016 m. sausio iki dabar pasitikėjimas švietimu sumažėjo nuo 52,9 iki 44,4 proc. (nors finansavimas šiuo laikotarpiu išaugo 403 mln.), sveikatos apsauga – nuo 53,2 iki 49,7 proc. (nors tam skirta 332 mln. daugiau nei 2016 m.), "Sodra" – nuo 56,1 iki 52,3 proc. (nors suma per kadenciją išaugo net 2,552 mlrd. eurų).

Sveikatai EBPO šalys vidutiniškai skiria 7,8 proc. BVP, mes – 5,7, o norvegai – 8,5 proc.

Jei pinigų skiriama daugiau, o žmonių pasitenkinimas paslaugomis vis mažėja, jų kokybė negerėja, kyla klausimas, ar tą bendrą pyragą raikome neteisingai, ar tiesiog lėšas naudojame neefektyviai?

Išskirstomi milijardai

Kitąmet, kaip ir kasmet, didžiausią valstybės biudžeto dalį Vyriausybė numačiusi skirti socialinei apsaugai – per 3,562 mlrd. eurų.

Antra pagal valstybės dosnumą sritis – ekonomika, jai Vyriausybė numatė 2,419 mlrd. eurų, trečia – švietimas (1,57 mlrd. Eur).

Ketvirta pagal dosnumą eilutė – bendrosioms valstybės paslaugoms (1,477 mlrd. Eur), paskui – valstybės gynyba (1,109 mlrd. Eur), viešoji tvarka (908 mln. Eur), tik po to – sveikatos apsauga (per 886 mln. Eur).

Perspektyva: jei žmonės ir toliau matys, kad biudžeto lėšos vėl skiriamos ne patiems būtiniausiems ir svarbiausiems dalykams, įvairių protestų tik daugės. (Gedimino Bartuškos nuotr.)

Ar viešuosius finansus tvarkome kaip ir kitos pažangios šalys, Lietuva gali palyginti ką tik paskelbtoje naujausioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje "Government at a Glance 2019".

Prioritetinių sričių sąrašo seka lyginamais 2017 metais – panaši į kitų šalių: socialinė apsauga, sveikata, švietimas, bendrosios valstybės paslaugos.

Kitų metų biudžeto projekte įprasti EBPO šalims prioritetai išskydo – sveikata atsidūrė tik septintoje vietoje po valstybės gynybos ir viešosios tvarkos išlaidų.

Tiesa, tai tik valstybės biudžeto lėšos, be PSDF.

Galimybės – skirtingos

Kiek iš tikrųjų viešųjų pinigų skiriame kuriai sričiai, atkreipia dėmesį Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertė Ieva Valeškaitė, net ir nežinome, nes neskelbiamos suminio valstybės ir savivaldybių, "Sodros" ir PSDF biudžetų kartu sudėjus išlaidos skirtingoms sritims.

Prioritetų seka paprastai būna panaši kaip kitų EBPO šalių, tačiau skiriame mažesnę BVP dalį.

Pavyzdžiui, sveikatai EBPO šalys vidutiniškai skiria 7,8 proc. BVP, mes – 5,7, o norvegai – 8,5; socialinei apsaugai EBPO – 13,3, mes – 11,2, Danija – net 22,4, švietimui EBPO – 5,1, mes – 4,9, islandai – 7,5 proc.

Kadangi mūsų BVP mažesnis nei turtingesnių šalių, skaičiuojant eurais išeina striukai.

Suprantama, kiekviena tvarkosi pagal savo galimybes.

Tačiau Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos vienam gyventojui skaičiuojant BVP proc. – vienos mažiausių, nes viena mažiausių ir valstybės perskirstoma BVP dalis.

Bet didesnis perskirstymas reikštų ir didesnius mokesčius.

"BVP perskirstymas – tai mokestis už viešąsias paslaugas. Bet tai nėra savaiminė vertybė. Kas iš to, jei būtų daugiau perskirstoma, bet daugiau ir iššvaistoma, ypač atsižvelgiant, kokia dar didelė mūsų valdžios institucijose korupcija, nepotizmas, išlaidavimas, ką nuolat pabrėžia Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė. O visuomenė nelabai nori mokėti mokesčius, kai nepasitiki valstybe ir viešųjų paslaugų kokybe. Kol taip yra, didesnis perskirstymas būtų vežimo statymas prieš arklį", – mano I.Valeškaitė.

Ji dar pridūrė, kad BVP perskirstymo procento dydis skiriasi ir dėl skirtingų apmokestinimo sistemų, pavyzdžiui, kai kuriose šalyse apmokestinamos pensijos ir statistiškai perskirstymo procentas padidėja.

Tačiau svarbiausia – kol nebus atliktos švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos reformos, neoptimizuotas šių įstaigų tinklas, kol viešieji finansai bus naudojami neefektyviai, tol, kiek pinigų nebūtų skiriama, jie – kaip vanduo į smėlį.

Nebus sėkmės

Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) politikos analitikės dr. Sigitos Trainauskienės, lyginant su kitomis EBPO šalimis, Lietuva atrodo gana pozityviai su per pastaruosius metus sumažėjusia bendrąja valdžios sektoriaus skola.

Ji sumenko nuo 47 proc. 2017-aisiais iki 41 proc. pernai.

Tai tikrai geras rezultatas, lyginant su EBPO vidurkiu, siekiančiu 110 proc.

Reikia tikėtis, kad kasmetis Seimo narių "pageidavimų koncertas" – siūlymai "patobulinti" valstybės, savivaldybių, "Sodros" ir PSDF biudžetus dar per 1,5 mlrd. eurų – šio mūsų privalumo nesumažins.

EBPO ataskaitoje apžvelgiami ir lyginami šalių narių viešojo valdymo sričių duomenys, pradedant viešaisiais finansais ir užimtumu, biudžeto formavimu, valdžios institucijų veikla ir baigiant atvirais duomenimis.

Taip pat pateikiami duomenys apie valdysenos rezultatus, pavyzdžiui, pasitikėjimą vyriausybe ar nelygybės mažinimą – tai, kas tikriausiai yra svarbiau nei kiti rodikliai.

S.Trainauskienė atkreipia dėmesį, kad naujas EBPO akcentas – "į žmogų nukreiptas" požiūris.

Pabrėžiama, kad nemažai EBPO šalių, formuodamos biudžetą, vertina, kokį poveikį tai turės pagrindinėms gyventojų grupėms ir viešosios politikos sritims – kaip tai paveiks skirtingų lyčių gyventojus, visuomenės gerovę ir aplinką.

"Demokratijos kokybės požiūriu, išlieka svarbūs tokie aspektai kaip valdžios gebėjimas lanksčiai reaguoti, atliepiant kintančius visuomenės poreikius, viešųjų paslaugų prieinamumas ir kokybė, įsiklausymas į visuomenės nuomonę, pasitikėjimas vyriausybe ar nelygybės mažinimas", – vardijo S.Trainauskienė.

Švietimas: blogiau tik Turkijoje

Kai kur mes iškrentame iš EBPO konteksto ir ne gerąja prasme.

STRATA analitikė atkreipia dėmesį, kad ataskaitoje pažymėta, jog Lietuva – vienintelė EBPO šalis, šiemet turėjusi išskirtinai vyrišką ministrų kabinetą.

Bendras moterų dalyvavimo politikoje vidurkis EBPO per pastaruosius keletą metų augo ir dabar jis siekia 31 proc., mes atsiliekame nuo EBPO vidurkio.

Skiriamės ir nepasitikėjimu valdžia bei viešuoju sektoriumi.

Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki policija – jos veiklą palankiai vertina 72 proc. piliečių, ir tai, pasak S.Trainauskienės, galime sieti su prieš keletą metų pradėtomis policijos reformomis, kurios, šalies gyventojų požiūriu, yra sėkmingos.

Gerokai pagerėjęs piliečių sveikatos apsaugos paslaugų vertinimas – per pastarąjį dešimtmetį jis pakilo nuo 34 iki 53 proc.

Tačiau švietimą gerai vertina vos 43 proc., prastesnis vertinimas tik Turkijoje.

Pasitikėjimas valdžia – menkas

EBPO ataskaitos autoriai pabrėžia, kad pasitikėjimas valdžios institucijomis yra esminė sąlyga, užtikrinant pagarbą įstatymams, mokesčių mokėjimą, piliečių paramą įgyvendinamoms reformoms ir veiksmingą valstybės valdymą.

"Pasitikėjimas daro įtaką piliečių ir vyriausybės santykiams bei viešosios politikos rezultatams", – teigė politikos analitikė S.Trainauskienė.

Daugelyje EBPO šalių pasitikėjimas valdžia grįžo į prieškrizinį lygį ir vidutiniškai siekia apie 45 proc. (kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Liuksemburge ar Šveicarijoje, – netgi iki 70 proc.).

Lietuvoje šis rodiklis siekia vos 30 proc.