„Viską sudėjus, dar turime sutarti galutinius skaičius, bet vien be Privalomojo sveikatos draudimo fondo išeitų apie 200 mln. eurų kitiems metams, o jeigu su Privalomojo sveikatos draudimo fondu, dar prisidės apie 180–190 mln. eurų. Tai labai didelės sumos“, – žurnalistams Seime sakė jis.

Vicekanclerio teigimu, į šią sumą įeitų atlyginimų koeficientų didinimas mažiausiai uždirbantiems tam tikrų sričių specialistams bei bazinio darbo užmokesčio dydžio kėlimas.

Iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos didintų tokių žmonių, kaip mokytojai, kultūros ar socialiniai darbuotojai, algas. Tuo metu iš Privalomo sveikatos draudimo fondo finansuojami medikų ir slaugytojų atlyginimai.

Anot D. Matulionio, Finansų ministerija dalyvauja šiuose skaičiavimuose ir minėtai sumai neprieštarauja.

Pasak jo, minėtas algų augimas susijęs su darbo grupės parengta strategija viešojo sektoriaus darbuotojų algoms didinti.

Kitą savaitę ši strategija turi būti pateikta Vyriausybės pasitarimui. 

„Tai bus pasiūlymas Seimui. Jeigu Seimas pritartų, tada formuotume biudžetą ir viskas sugultų į konkrečių ministerijų biudžetus, ir nuo kitų metų būtų finansuojami tie atlyginimų padidinimai“, – teigė D. Matulionis.

Jo teigimu, strategijoje numatyti keturi esminiai darbo užmokesčio didinimo prioritetai.

„Pirmas punktas – mažiausiai uždirbančių biudžetinio sektoriaus darbuotojų koeficientų didinimas. Antras prioritetas – identifikuotų sričių, kur atlyginimai labai maži, algų kėlimas. Tai kultūros sektorius, socialiniai darbuotojai ir ikimokyklinio ugdymo darbuotojai“, – vardijo vicekancleris.

„Trečias – bazinio dydžio didinimas ir naujos bazinio dydžio sistemos sukūrimas, kuris leistų kiekvienais metais automatiškai mažiausiai 2 proc. bazinį dydį didinti su galimybe jį kelti daugiau priklausomai nuo ekonominės situacijos ir darbo produktyvumo augimo šalyje“, – dėstė jis.

Anot D. Matulionio, ketvirtas prioritetas – darbo užmokesčio kėlimo susiejimas su rezultatais.

„Jei, sakysime, konkrečioje srityje, pavyzdžiui, švietime, matome, kad ugdymo kokybė gerėja, tokiu atveju galėtume daugiau pinigų skirti mokytojams, kitiems švietimo srityje dirbantiems žmonėms kaip savotišką bonusą“, – aiškino D. Matulionis.

Jo teigimu, strategija apima laikotarpį nuo 2020 metų iki 2025 metų.

„2020 metams įrašyti konkretūs skaičiai pagal sektorius, o iki 2025 metų numatytos tendencijos, kaip pavyzdžiui, mokytojams (atlyginimai – BNS) turi būti 1,3 vidutinio darbo užmokesčio, socialiniams darbuotojams – 1,2 vidutinio atlyginimo“, – sakė vicekancleris.

Šią savaitę į opozicinių konservatorių frakciją pakviesta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė kritikavo strategiją. Anot jos, šis dokumentas neatsako į klausimą, į kokį viešąjį sektorių valstybė orientuojasi.

„Vyriausybė suplakė viską į vieną košę, tada jau pamatėme, kad strategija bus naudojama kaip įrankis prieš mus tam, kad derybose (dėl kolektyvinių sutarčių – BNS) turėtumėme silpnesnę poziciją“, – teigė ji.

Profsąjungų atstovė tvirtino siekusi, jog didinant atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams svarbiausias prioritetas būtų mažiausiai uždirbantieji. Tačiau, anot jos, buvo paaiškinta, kad numatytas algų kėlimas visiems.

„Po ilgų diskusijų išryškėjo, kad iš viso šito katiliuko atlyginimai bus keliami nuo žemiausios grandies iki pačios aukščiausios. Vadinasi, vėl susiduriame su tuo, kad bus išskirstyta po vieną eurą visoms grandims, ir iš esmės žmonės, kitąmet gavę pirmą algą, pamatys, kad jiems atlyginimas padidėjo penkiais ar dešimt eurų“, – sakė I. Ruginienė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija galiausiai nepritarė strategijai.

Vyriausybinė komisija dėl viešojo sektoriaus algų sukurta pernai, reaguojant į mokytojų streikus.