Tuo metu opozicija priekaištavo valdantiesiems, kad biudžete nenumatyta pakankamai lėšų viešojo sektoriaus darbuotojų algų kėlimui, regionų plėtrai, negrįžta prie nekilnojamojo turto mokesčio išplėtimo.

Svarstant biudžetą, kaip ir pernai, kalbėjo vos keli valdančiųjų koalicijos atstovai, o dažniausiai prie mikrofono ėjo opozicijai priklausantys parlamentarai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas, „valstiečių“ deleguotas Stasys Jakeliūnas tikino, kad 2019 metų valstybės biudžetas yra įtemptas ir jame nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų. Pasak jo, nors Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolės įspėja apie prociklinę 2019 metų fiskalinę  politiką, tačiau EK ir EBPO vertinimu tokios rizikos nėra.

„Pagal suplanuotus 2019 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas arba mažinančių pajamas, tame tarpe ir naujų mokestinių lengvatų atsiradimui (...) Būtina įvertinti Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės nuomonę, jog yra požymių, kad 2019 metais fiskalinė politika gali tapti procikline, nors kitų institucijų vertinimu, tokios didelės rizikos kol kas nėra“, – ketvirtadienį Seime pareiškė S. Jakeliūnas.

Pasak jo, EK kitų metų Lietuvos biudžeto projektą įvertino „geriau negu Estijos“.

„Tai yra retas atvejis, kuomet mūsų biudžeto projektas vertinamas geriau nei Estijos biudžeto projektas. (...) Lietuvos biudžeto projektas kartu su kitų kelių euro zonos šalių biudžetų projektais, tame tarpe Liuksemburgo, Airijos, Suomijos ir kitų įvertintas kaip visiškai, be jokių išlygų atitinkantis augimo ir stabilumo pakto reikalavimus ir principus“, – teigė komiteto vadovas.

Anot jo, EBPO ekspertai mano, kad kitų metų Lietuvos biudžeto fiskalinė politika yra neutrali, o ne ekspansyvi ar prociklinė.

Tuo metu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad biudžeto projektas yra labai liberalus bei „išgramdytas iki paties dugno“.

„Kitų metų biudžetas, deja, yra tragiškas. (...) Nebėra ko pažadėti nei mokytojams, nei medikams, nei gaisrininkams antrosios uniformos“, – tvirtino G. Landsbergis.

Jis apgailestavo, kad nuo sausio įsigaliosianti mokesčių pertvarka nebuvo atnešta kartu su kitų metų biudžetu, todėl „negalima matyti viso smūgio, kurį patirs biudžetas“.

Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė pasigedo sprendimų, kaip bus kompensuoti praradimai dėl nuo 2019-ųjų pradžios įsigaliosiančių mokesčių pakeitimų. Anot jos, mokesčių reforma reikšmingai mažins biudžeto pajamas, o jokių alternatyvų, kaip spręsti šitą problemą, Vyriausybė nepasiūlė.

Liberalas Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad „liko nepakoreguotas nekilnojamojo turto mokestis“, o socialdemokratė Rasa Budbergytė biudžete nepamatė šalies ekonomikos augimo požymių. Ji taip pat pabrėžė, kad nepaisant teigiamo EK ir EBPO vertinimų, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, ką apie biudžetą sako šalies institucijos, įspėjančios apie formuojamą nepakankamą fiskalinę erdvę ekonomikos sulėtėjimui.

Valdančiajai socialdarbiečių frakcijai priklausantis Algirdas Butkevičius, pasidžiaugęs, kad kitais metais didėja vaiko pinigai, minimali alga ir mažėja mokesčiai, vis tik pasiūlė finansų ministrui Viliui Šapokai „paimti bizūną“ ministrams, kurie nepakankamai rūpinasi biudžeto pajamų surinkimo plano vykdymu.

Konservatorius Andrius Kupčinskas biudžetą pavadino antiregioniniu.

Parlamentarai ketvirtadienį pradėję pirmąjį 2019 metų biudžeto projekto svarstymą, išklausė komitetų siūlymus dėl papildomo finansavimo ir grąžino projektą taisyti Vyriausybei. Antrasis biudžeto svarstymas numatytas gruodžio 6 dieną, o priėmimas – gruodžio 11 dieną. 

Seimo nariai,  komitetai ir institucijos pateikė siūlymų papildomai kitų metų biudžete įvairioms reikmėms numatyti dar 611,5 mln. eurų. Valstybės kontrolės teigimu, pagal suplanuotus kitų metų valdžios sektoriaus biudžetus, valstybei nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų. 

Premjeras: biudžetas pakeis šalies išsivystymo eigą

2019 metų biudžetas pakeis šalies išsivystymo eigą, žada premjeras Saulius Skvernelis.  

„2019 metų biudžetas – šalies išsivystymo eigą pakeisiantis biudžetas“, – ketvirtadienį Seime per pirmąjį biudžeto projekto svarstymą pareiškė S. Skvernelis.

Pasak premjero, 2019 metų biudžetu, kuriame didžiausią svorį turi pavasarį patvirtinta mokesčių reforma, sprendžiamos svarbiausios šalyje susikaupusios problemos, iš kurių kaip didžiausią jis įvardino demografiją. 

S. Skvernelio teigimu, kitąmet pokyčius pajaus ne tik mažiausiai uždirbantys, kaip šiemet, bet ir vidutines pajamas gaunantieji gyventojai.

Jo teigimu, per trejus metus darbo mokesčiai sumažės vidutiniškai 6 proc. „ir Lietuva šiuo atžvilgiu taps konkurencingiausia Baltijos šalyse“.

„(Mokesčių, pensijų, švietimo, sveikatos, inovacijų ir šešėlio mažinimo – BNS) reformų įgyvendinimas suplanuotas 2019 metų biudžete vidutiniu laikotarpiu padidins šalies bendrą vidaus produktą beveik dviem procentiniais punktais. Bus naujai sukurta daugiau nei 26 tūkst. darbo vietų“, – žadėjo premjeras.

Pasak jo, 2019 metais BVP augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija neviršys 2,5 proc., vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės beveik 6 proc., vidutinė senatvės pensija padidės 26,5 eurų, vaiko pinigai didinami nuo 30 eurų iki 50 eurų.

Premjeras atmetė kaltinimus, kad mažėja savivaldos biudžetas: „2016 metais buvo 2,3 mlrd. eurų, 2017 metais – 2,5 mlrd. eurų, 2018 metais – 2,7 mlrd. eurų, 2019 metais – 2,9 mlrd. eurų“.

Jis pripažino, kad savivaldybėms kitais metais, skirtingai negu anksčiau, teks imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant sukurti sąlygas steigti verslą, kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijų savivaldybėje ir mažinti šešėlį.