– Ar jau sulaukėte žinių, kad oro linijos numačiusios kelti kainas?

– Oro linijų bendrovės neinformuoja oro uostų apie kainų pokyčius, nes jos – pelno siekiančios organizacijos. Kainodara – komercinė paslaptis. Kadangi esame infrastruktūrą valdanti įmonė, mūsų pagrindinė pareiga – užtikrinti saugią, modernią ir patogią infrastruktūrą keleiviams. Tad kalbant apie kainas, ne, oro linijų bendrovės mūsų apie tai neinformuoja. Čia turbūt būtų galima pateikti analogiją, kad maisto prekių parduotuvė prekybos centre nepateikia informacijos patalpų nuomininkams, kad kitą mėnesį didins bananų kainas. 

– Kodėl augs bilietų kainos?

– Priežastys įvairialypės. Jeigu pažiūrėtume pastarųjų penkerių metų situaciją, turėjome pandemiją, kurios metu globali oro linijų flotilė buvo nutupdyta ant žemės. Tam tikros bendrovės atsisakė dalies orlaivių, kadangi kai kurie buvo pakankamai seni. Tačiau yra aibė priežasčių – turime pandemiją, turime grandinių tiekimo iššūkius, turime tiesiog gamybinius iššūkius, kai pagrindiniai lėktuvų gamintojai nespėja pateikti orlaivių, kurie yra užsakyti. Jeigu šiandien norėtumėte nusipirkti visiškai naują lėktuvą už, tarkime, 100 mln. eurų, nepaisant to, kad turėtumėte tam skirtą sumą, jo reikėtų palaukti apie aštuonerius metus. Yra tūkstančiai orlaivių užsakymų, tačiau du pagrindiniai orlaivių gamintojai per mėnesį pagamina tik kelias dešimtis orlaivių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokio rimtumo problemos ištikusios „Boeing“ kompaniją?

– Lėktuvas – labai sudėtingas transporto įrenginys. Jis susideda iš tūkstančio, jeigu ne milijono komponentų. Skirtingai nei automobiliuose, orlaivių variklius gamina ne pats „Airbus“, ne pats „Boeing“, o kiti gamintojai, kurie užsiima konkrečių orlaivių variklių gamyba. Jeigu kalbam apie „Airbus“, tai vienas iš variklių gamintojų susiduria su tam tikrais gamybiniais iššūkiais, todėl kai kuriuos orlaivius reikia laikinai išimti iš eksploatacijos tam, kad būtų galima patikrinti pakartotinai. Aviacijoje saugumas – prioritetas numeris vienas. Niekas nerizikuos keleivių gyvybėmis.

Jeigu kalbame apie „Boeing“, jiems yra kiti iššūkiai, apie kuriuos buvo galima skaityti žiniasklaidoje pastaruoju metu. Tai su gamyba susiję iššūkiai, todėl dalis orlaivių lieka ant žemės dėl pakartotinių patikrų, o nauji orlaiviai vėluoja būti pristatomi orlaivių bendrovėms.

Oro linijų bendrovės turi atitinkamai koreguoti savo planus. Pavyzdžiui, jau buvo nusprendusios atidaryti vieną ar kitą maršrutą, bet techniškai ar fiziškai negali, nes neturi tam orlaivio. Apskritai Europoje paklausa skrydžiams yra didesnė, negu oro linijų bendrovės gali patenkinti, todėl yra žiūrima į labai pragmatiškus ekonominius paskaičiavimus, kadangi oro linijos – pelno siekiančios organizacijos. Tikrai niekas negaiš savo laiko ir resursų skraidyti nuostolingais maršrutais. Prioritetų tvarka yra išdėliojamas visas maršrutų žemėlapis, kur oro linijų bendrovė plėsis artimiausiu metu arba atstatys maršrutus nutrauktus per pandemiją.

Pernai turėjome 92 proc. to, ką turėjome 2019 metais.

– Ar bilietų brangimas palies tik pigių skrydžių bendroves, ar tai galios daugeliui bendrovių?

– Nenorėčiau komentuoti kainodaros, nes tai – komercinė paslaptis. Tačiau iššūkiai apie kuriuos šnekame, tiek vėlyvas orlaivių pristatymas, tiek pakartotina variklių patikra, liečia ne tik žemų kaštų, bet ir visas kitas oro bendroves. „Airbus“ ir „Boeing“ – du pagrindiniai gamintojai, kurie visoms pasaulio bendrovėms tiekia orlaivius. Su tais iššūkiais susiduria ir tradiciniai oro vežėjai, tokie kaip „Lufthansa“, „SWISS“, „AirBaltic“.

Tačiau kalbant apie bilietų kainas, pastebėjome, kad pasibaigus pandemijai, nepaisant visko, žmonės nori keliauti. Labiau pradėjome vertinti gyvą kontaktą – susitikti su giminėmis, atostogauti, susitikti su verslo partneriais, todėl skrydžių atsigavimas labai ženklus. Pernai turėjome 92 proc. to, ką turėjome 2019 metais. Matome tam tikrą pokytį mąstyme. Galbūt tai, kad lietuviai vis labiau vertina patogumą. Pavyzdžiui, keičiasi įprotis, kaip žmonės keliauja į Jungtinės Karalystės sostinę, nes nuo 2019 metų turime unikalų skrydį regione tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto, kuris sąlyginai nedaug brangesnis už skrydžius į Liutoną ar Stanstedą. Žmogus sutaupo daug daugiau laiko, kas yra daug patogiau. Matome popandeminį pokytį kelionių planavime, kad lietuviai nori ir gali sau leisti daugiau patogumo.

– Kokios atostogų kryptys dabar populiariausios iš Lietuvos?

– Matome tendenciją, kad vis daugiau maršrutų atsidaro į atostogų kryptis ne užsakomaisiais, o reguliariaisiais skrydžiais. Pernai metų gale bendrovė „AirBaltic“ atidarė tris naujas atostogų kryptis – Dubajus, Tenerifė ir Gran Kanarija. Šiemet Vilniaus oro uoste sulauksime trijų naujų vežėjų, kurie skraidys į Atėnus ir turės oro junglumą su neatrastomis Graikijos salomis. Taip pat galėsime skristi į Reikjaviką, o metų gale skraidysime į Dubajų, per kurį bus galima pasiekti visą likusį pasaulį. Iš Vilniaus turėsime maršrutą į Krokuvą, Palangoje į Amsterdamą, per kurį galima pasiekti visą pasaulį.