Vadinasi, mažiausiai dėl to pabrangs spiritiniai gėrimai, o daugiausiai – alus. „Jau logiškiau būtų bet kokį alkoholį skelbti už įstatymo ribų“, – neapsikentusieji komentavo dviprasmiškai vertinamus valdžios užmojus.

Ko siekiama šiuo sprendimu ir kokių pasekmių galime sulaukti ateityje?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas:

Akcizą reikia didinti, bet proporcingai

– Daug metų atidaviau kovai su alkoholizmu šalyje. Dažnai buvau vienišas ir paprastai su tuo reiškiniu kovojo tik Sveikatos reikalų komiteto bei pavieniai Seimo nariai. Tad man tikrai imponuoja tai, jog atsirado dauguma, kuri skelbia kovą su alkoholizmu valstybiniu prioritetu.

Mūsų šalyje maždaug šešiasdešimt stipriųjų ir apie keturiasdešimt silpnųjų suvartojamų alkoholinių gėrimų santykis. Europoje tas santykis yra atvirkščias.

Tiesa, kai kurios siūlomos priemonės abejotinos. Siūloma ženkliai daugiau didinti akcizą vynui ir alui ir labai nedaug stipriesiems gėrimams. Tai yra ne tik neracionalu, bet ir kenksminga sveikatai, nes Lietuvoje suvartojama labai daug stiprių alkoholinių gėrimų. Mūsų šalyje maždaug šešiasdešimt stipriųjų ir apie keturiasdešimt silpnųjų suvartojamų alkoholinių gėrimų santykis. Europoje tas santykis yra atvirkščias.

Žiūrėkite, po ketverių metų taip didinant akcizą, ką ruošiasi daryti valdantieji, alus kainuos dvigubai brangiau, vynas irgi gerokai pabrangs, o blogos degtinės butelį galėsi nusipirkti už keturis eurus su trupučiu. Tai – klaida. Akcizą reikia didinti, bet proporcingai visoms alkoholio rūšims. Pats principas taikyti akcizą pagal alkoholio laipsnį, kiek žinau, priimtas vienoje ar dviejose Europos Sąjungos valstybėse.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas:

Pratins prie stipresnių gėrimų

– Vertinant sveikatos požiūriu, toks sprendimas bus lemtingas gyventojų sveikatai, nes tokiu būdu stumiama vartojimo kultūra stipraus alkoholio link. Akivaizdu, jeigu dabar už degtinės puslitrį galima nusipirkti aštuonis buteliu alaus...

Įsivaizduokite, ar kas nors išgeria vienu prisėdimu aštuonis butelius alaus taip lengvai kaip butelį degtinės? Bet jeigu po akcizo suvienodinimo bus galima nusipirkti keturis butelius alaus vietoj butelio degtinės, tiesiog stiprus alkoholis bus smarkiai patrauklesnis. Gali būti padaryta labai didelė žala.

Manau, kad tai - didelė klaida. Galbūt tai yra spiritinių gėrimų gamintojų ir importuotojų, nes beveik visas spiritas yra importuojamas, pasekmė. Galbūt nepatyrusiems, ekonomiškai studijų neatlikusiems ir neįsigilinusiems žmonėms pakišo tokią mintį. Iš tiesų yra labai didelis skirtumas, kokio stiprumo alkoholis geriamas.

Remiantis Europos Komisijos rekomendacija, minimalus tarifas alui yra 1,87, o spiritiniam gėrimui vieno laipsnio apmokestinimas – 5,50. Vadinasi, tris kartus didesnis spirito vieno laipsnio apmokestinimas rekomenduojamas Europos Komisijos nustatant minimalius tarifus.

Mano manymu, tai yra pražūtinga politika ir tada jau iš tiesų būtų logiškiau bet kokį alkoholį skelbti už įstatymo ribų.

Lietuvai akcizo suvienodinimas alkoholiui bus eksperimentas, kuris valstybei gali labai brangiai kainuoti.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas:

Gali labai brangiai kainuoti

– Absoliučiai didžiojoje Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių dalyje akcizai yra diferencijuojami pagal alkoholinio gėrimo rūšis arba kategorijas. Vis tiek valstybė pasirenka, apskaičiuoja, kiek kainuoja pagaminti alų arba stipresnius gėrimus, kiek norima skatinti vieną ar kitą pramonės sritį arba kuria linkme kreipti vartojimą.

Kaina yra vienas svarbiausių reguliacinių instrumentų, kaip galima daryti įtaką vartojimui per alkoholio kategorijų pasiskirstymą. Viena vienintelė šalis, kiek mes žinome, Slovėnija, kuri yra tai padariusi (suvienodinusi akcizus alkoholiui – red.) dėl to, kad jie yra didžiausi spirito, skirto stipriesiems alkoholiniams gėrimams, gamintojai. Matyt, šalies tikslas ir buvo kelti būtent stipraus alkoholio pramonę arba jai sudaryti palankesnes sąlygas negu kitoms – alaus arba vyno – pramonėms.

Lietuvai akcizo suvienodinimas alkoholiui bus eksperimentas, kuris valstybei gali labai brangiai kainuoti. Tiek prarastų į biudžetą pajamų prasme, tiek pramonėje atleistų darbuotojų skaičiumi, tiek visomis iš šio sprendimo išplaukiančiomis pasekmėmis.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė:

Yra elegantiškesnių metodų

– Aišku, restoranams blogai, nes Lietuva vis tiek yra traktuojama kaip alaus šalis. Jeigu tikslas yra sumažinti alkoholizmą Lietuvoje, kaip skelbiama, kodėl didinamas akcizas, tai iš tiesų pasirinktas ne tas kelias.

Situaciją gelbėtų alkoholio pardavimo laiko trumpinimas, vietinių gyventojų užimtumo didinimas, edukacija.

Kalbant apie mūsų sektorių, Lietuvos restoranuose alaus yra išgeriama septyni procentai nuo visų suvartojamų gėrimų. Tai tikrai nėra toks didelis skaičius. Žmonės, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, tikrai neina į restoraną gerti alaus arba vyno. Jeigu mūsų akcizai bus kaip Danijoje, kur yra brangiausias maistas ir gėrimai, ar mūsų atlyginimai tikrai yra adekvatūs ir neuždarysime kelio tiems, kurie nori kultūringai leisti laiką su vyno taure rankoje.

Juk didžiausia problema yra rajonuose ir mažuose miesteliuose. Manau, kad ten situaciją gelbėtų alkoholio pardavimo laiko trumpinimas, vietinių gyventojų užimtumo didinimas, edukacija. Neseniai buvau nuvykusi į Taliną. Siaubas, kiek ten suvažiuoja skandinavų ir geria viešbučiuose. Ar mes šito siekiame?

Sutinku, kad reikia kovoti su alkoholizmu. Gal reikia dalinai didinti akcizą, kad būtų galima tuos pinigus skirti sporto aikštelėms įrengti, užimtumui didinti, būreliams. Yra elegantiškesnių metodų kovojant su alkoholizmu. Manau, kad idėja graži, bet pasirinkti įgyvendinimo būdai ne visai teisingi.