– Kas keičiasi reguliavime?

– Pagrindinės pokyčių grupės turbūt yra trys. Šiek tiek keičiasi darbdaviams nustatytos pareigos kurti darbo apmokėjimo sistemas ir kategorizuoti darbuotojus į tam tikras grupes pagal jų atliekamą darbo vertę. Tai reiškia, kad darbuotojai, kurie atlieka panašų darbą arba panašios vertės darbą, turėtų tikėtis gauti ir panašų atlygį. Čia darbdavių namų darbai. Kita grupė pokyčių –darbdaviai turės daugiau pareigų, įpareigojančių teikti informaciją tiek patiems darbuotojams, tiek darbuotojų atstovams. Įgyvendinus direktyvą, darbuotojų atstovai, kaip ir patys darbuotojai, turi teisę gauti informaciją patys, arba darbdaviai per du mėnesius nuo tokios užklausos gavimo turi surinkti informaciją ir pateikti galutinį atsakymą. Jei darbdaviai to nenorės daryti, arba nespės daryti, čia yra trečias reguliavimo blokas. Valstybinė darbo inspekcija ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra įgalinamos tą informaciją gauti jau naudojant valstybės suteiktus instrumentus. Jeigu darbdaviai elgiasi nesąžiningai su darbuotojais, vėluoja mokėti atlyginimus, moka juos neteisingai, darbuotojams turi būti atlyginta žala. Įgyvendinus įstatymo projektus, paaiškėjus, kad konkretus darbuotojas diskriminuojamas dėl atlygio, retrospektyviai teisybė turės būti atstatyta ir į praeitį. Tai reiškia senatis yra treji metai.

– Kaip pasiruošti pokyčiams? Kokius sprendimus jau šiandien turėtų daryti verslo organizacijos?

– Verslo organizacijos šiandien turėtų pradėti nuo to, kad sudarytų darbuotojų grupes arba kategorijas įvertinus darbuotojų atliktą darbo vertę. Tam tikslui reikia parengti vidinius teisės aktus, kadangi darbo mokėjimo sistema tampa privaloma visoms organizacijoms, nepriklausomai nuo jų dydžio.

Visas reportažas – „Žinių radijo“ vaizdo įraše: