Pasaulis vis dar kapanojasi iš recesijos, toliau kurpiami taupymo planai. Tačiau taupo ne visi – kai kurie Didžiosios Britanijos bankai neatsisako premijų ir dairosi naujų darbuotojų.

Premijoms – 28 mlrd. litų

Didžiosios Britanijos finansų institucijos dar šiemet ketina pasamdyti apie 14 tūkst. naujų darbuotojų, kitąmet – dar apie 8 tūkst. Tai rašo britų dienraštis "The Times". Su naujais etatais žadami ir pinigai – nepaisant visuomenės pasipiktinimo ir politikų priekaištų, grąžinamos didelės premijos.

Londone įsikūrusio Ekonomikos ir verslo tyrimų centro (EVTC) ekspertų teigimu, bankai šiemet žada išmokėti apie 6,8 mlrd. svaro sterlingų (28,3 mlrd. litų) premijų – daugiausia nuo ekonomikos krizės pradžios.

"Žemiausiame ekonomikos nuosmukio taške bankai naujų darbuotojų beveik nesamdė, kai kurie įšaldė premijų mokėjimą. Tačiau dabar, palyginti su tuo, kas buvo prieš šešis ar septynis mėnesius, aktyvumas yra maždaug du kartus didesnis ir atrodo, kad toks naujų darbuotojų paieškos tempas dar kurį laiką išliks", – pabrėžia vienas iš personalo atrankos bendrovės "Hays" vadovų Polas Venablesas.

Toks bankų optimizmas šiek tiek stebina, nes Biudžeto atsakomybės biuras pareiškė, kad Jungtinės Karalystės ekonomika kitąmet augs mažiau – iš viso apie 2,6 proc., o ne 3–3,5 proc., kaip buvo prognozuojama. Kita vertus, ekspertai pabrėžia, kad padaugėjus darbuotojų ir padidinus jiems mokamas sumas, mokesčių įplaukos taip pat didės.

Bijo netekti geriausiųjų

Daugelis ekonomikos analitikų kritikuoja bankų priedų sistemą, mat ji esą skatina bankininkus rizikuoti svetimais pinigais. Tai neva ir sukėlė rinkų griūtį. Britai iki šiol pyksta, kad mokesčių mokėtojų pinigais išgelbėtas "Royal Bank of Scotland" (RBS) šių metų vasarį išmokėjo savo darbuotojams 1,3 mlrd. svaro sterlingų (5,4 mlrd. litų) premijų.

"Negi bankai taip ir nepasimokė?" – stebisi visuomeninių organizacijų veikėjai ir politikai.

Tiesa, kai kurie ekspertai tikina, kad prieš liepą Didžiojoje Britanijoje vyksiančius parlamento rinkimus politikai, reikšdami kritiką "priedų kultūrai", taip bando užsitikrinti papildomų rinkėjų balsų.

"Jei bankininkams nebus mokamos atitinkamo dydžio premijos, protingiausi ir gabiausi tiesiog paliks laivą", – kolegas gina RBS vadovas Stephenas Hesteris.

Planuoja atleidimus

Tiesa, RBS ir kai kuriems kitiems šalies bankams vis dėlto teko taikytis prie valdžios padiktuotos griežtesnės premijų politikos. Darbuotojai nebuvo tuo patenkinti ir nemažai patyrusių bankininkų iš tikrųjų paliko laivą – išėjo pas konkurentus, išvyko iš šalies ar rado geriau mokamą darbą kitose finansų (ne bankų) bendrovėse. Taigi dabar, krizei sušvelnėjus, šie bankai bando užpildyti tuščias vietas.

Tačiau naujų darbuotojų žvalgosi ne visi bankai. Didžiosios Britanijos valstybės valdomas bankas "Lloyds Banking Group" pranešė ketinantis visoje šalyje atleisti 650 darbuotojų. Bankas nuo susikūrimo pradžios mažindamas išlaidas atleido daugiau kaip 15 tūkst. darbuotojų.

Nepopuliarūs sprendimai

"The Times" kritikuoja tokią komercinių bankų darbuotojų samdymo karštinę, tačiau leidžia suprasti, kad Londonas pasimokė iš savo klaidų. Bankai savo darbuotojams pradeda mokėti maždaug 30–50 proc. didesnes bazines algas ir atitinkamai mažesnius priedus už pelningus sandorius. Taip esą bandoma atpratinti bankininkus nuo įpročio rizikuoti svetimais pinigais, tikintis uždirbti didžiules premijas. Kai kurie bankų vadovai apskritai keičia priedų mokėjimo modelį ir už gerus rezultatus pavaldiniams atsilygina banko akcijomis. Jų darbuotojai negali parduoti maždaug 3–5 metus.

"Manau, kad geri bankai pasimokė iš savo klaidų. Matome, kokių veiksmų jie imasi, kad jos nebūtų kartojamos. Klausimas tik, kiek laiko tai tęsis, kada godumas laimės", – retoriškai klausė P.Venablesas.

Atsakymu į šį klausimą gali tapti Didžiosios Britanijos vyriausybės paruoštas finansinių reformų planas. Britų vyriausybė ruošiasi drastiškai sumažinti 156 mlrd. svaro sterlingų (648,9 mlrd. litų) siekiantį biudžeto deficitą. Kai kurios šio plano nuostatos dar aptarinėjamos, bet britai netrukus turėtų sulaukti naujų nepopuliarių sprendimų.

Ankstesnė šalies valdžia įvedė vienkartinį 25 proc. mokestį visoms pernai išmokėtoms premijoms. Tačiau greitai paaiškėjo, kad tai buvo netikęs sprendimas, nes darbdaviai įstatyme rado skylių ir išvengdavo mokesčių, mokėdami premijas anksčiau arba atidėdami jas.

Balandį visiems, uždirbantiems daugiau nei 150 tūkst. svaro sterlingų (624 tūkst. litų) per metus, pajamų mokestis buvo padidintas 50 proc. EVTC skaičiavimu, šalies biudžetas dėl to buvo papildytas maždaug 4 mlrd. svaro sterlingų (16,6 mlrd. litų).

Įves mokestį

Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija susitarė įvesti bankų mokestį. Bendrame šių šalių vyriausybių pranešime akcentuojama, kad tuo siekiama priversti bankus prisidėti prie pasaulio ekonomikos atsigavimo.

Didžiosios Britanijos finansų ministras George'as Osborne'as pranešė, kad bankų mokestis jo šalyje bus įvestas nuo kitų metų sausio. "Mokestis galios Didžiosios Britanijos bankams ir užsienio bankams, veikiantiems Didžiojoje Britanijoje", – sakė ministras. Skaičiuojama, kad Didžiojoje Britanijoje iš šio mokesčio į biudžetą kasmet galima būtų pritraukti apie 2 mlrd. svaro sterlingų (8,3 mlrd. litų).

Vokietijoje mokestis turėtų įsigalioti maždaug kovo pabaigoje. Prancūzija konkretaus laiko dar nenurodė.

Šiuo sprendimu siekiama užtikrinti, kad bankai prisidės kompensuojant vyriausybių pastangas gelbstint bankininkystės sistemą per finansų krizę.

"Visų trijų valstybių įvesti mokesčiai užtikrins, kad bankai tinkamai prisidėtų atsižvelgdami į riziką, kurią jie kelia finansų sistemai ir visai ekonomikai, ir skatins bankus peržiūrėti savo balansus, siekiant sumažinti šią riziką", – teigiama išplatintame pranešime.

Taip pat JAV siekia įvesti mokestį bankams, kad galėtų įsteigti fondą ir apsidrausti nuo finansinių sunkumų ateityje, tačiau kitos didžiosios pasaulio valstybės – Rusija, Kinija, Indija, Australija ir Kanada – šiam siūlymui prieštarauja.

Lietuvos bankų padėtis taisosi

Lietuvos banko paskelbtoje Finansinio stabilumo apžvalgoje pabrėžiama, kad šalies bankų sistema, nors ir patyrė nuostolių, sugebėjo sėkmingai prisitaikyti prie pasikeitusios makroekonominės aplinkos ir savarankiškai spręsti problemas.

"Didelius bankų nuostolius lėmė 2009 m. blogėjusi įmonių finansinė padėtis, mažėjančios namų ūkių pajamos, augantis nedarbas ir sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje", – komentavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininko pavaduotojas Žygimantas Mauricas.

Pasak apžvalgos autorių, ateinantys metai Lietuvos finansų sistemai žada didesnį stabilumą dėl pagerėjusios padėties pasaulio finansų rinkose, prognozuojamo Lietuvos ir pagrindinių eksporto partnerių ekonomikos augimo ir Vyriausybės pastangų stabilizuoti viešųjų finansų padėtį. Tačiau aukštas nedarbo lygis ir mažėjančios pajamoms 2010 m. gali lemti namų ūkių nemokumo atvejų gausėjimą.

Tikėtina, kad skolinimo apimtis ir bankų pajamos augs, nors bankų pelningumas ateityje priklausys nuo sugebėjimo tinkamai paskirstyti paskolų portfelį ir finansuoti perspektyvias verslo šakas.

Siekdamas įvertinti šalies bankų sistemos atsparumą nepalankiems sukrėtimams Lietuvos bankas periodiškai atlieka tiek individualių bankų, tiek visos bankų sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Šiais metais testuojant buvo įvertinta galimo dvigubo ekonomikos nuosmukio rizika šalies finansų sistemos stabilumui.

Testavimo rezultatai rodo, kad bankų sistemos likvidumo rizika sumažėjo, o sukauptos kapitalo atsargos yra pakankamos padengti galimiems nuostoliams.