Didėjančių biudžeto skylių nepavyko paslėpti. Europos Komisija (EK) vakar paskelbė pradedanti Lietuvos fiskalinio deficito perviršio procedūrą, kuri liudija, kad mūsų šalies finansinė sveikata gana prasta.

Išlaidavome per daug

Valdžios išlaidavimas praėjusiais metais gali skaudžiai atsirūgti. Šalies valdžios sektoriaus deficitas pernai siekė 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršijo Mastrichto kriterijais numatytą 3 proc. BVP ribą – vieną esminių sąlygų šalims, norinčioms įsivesti eurą. Nors skirtumas iš pažiūros gana nedidelis, tačiau EK jis nepasirodė laikinas.

EK pranešime konstatuojama, kad Lietuvos BVP pernai dar augo 3 proc., todėl 3 proc. BVP fiskalinio deficito ribos viršijimas negali būti laikomas išimtiniu. Atsižvelgiant į EK pavasario prognozes, kuriose pateikti šių ir kitų metų deficito įverčiai, biudžeto deficito perviršis negali būti laikomas laikinu. Be to, Lietuvos 2008 m. valdžios sektoriaus deficito perviršis negali būti vertinamas kaip pasaulinio ekonominio sunkmečio padarinys, nes finansinė šalies sveikata iš esmės blogėjo dėl didesnio, nei planuota, valstybės išlaidavimo.

EK dar prieš savaitę teikdama prognozę Lietuvai paskelbė, kad biudžeto deficitas augs, nepaisant didelių valdžios pastangų. Dabartinės šalies Vyriausybės užmojai taupyti ir stabilizuoti ekonominę padėtį neliko nepastebėti Briuselyje, tačiau jų rezultatų teks palaukti.

EK konstatavo, kad 2008 m. biudžeto rezultatai buvo daug prastesni, nei tikėtasi: valdžios sektoriaus deficitas padidėjo iki 3,2 proc. BVP, nors planuota neviršyti 0,5 proc. BVP ribos. Pernai Lietuva pernelyg drąsiai išlaidavo didindama socialines išmokas, keldama viešojo sektoriaus atlyginimus. Per vėlai susigriebta, kad sumažėjus vidaus paklausai antroje metų pusėje į biudžetą surinkta mažiau mokesčių.

Pastangų nevertino

Pernai gruodį naujoji Vyriausybė suskubo keisti mokesčių politiką – gerokai sumažino išlaidas, padidino pridėtinės vertės mokestį (PVM), akcizus, pelno mokestį, apkarpė gyventojų pajamų mokestį, panaikinto daugumą lengvatų, tačiau šios priemonės lauktų rezultatų nedavė. EK teigia pastebinti, kad pirmais 2009 m. mėnesiais mokesčių surinkta mažiau, nei tikėtasi.

2009 m. balandį Vyriausybė dar labiau apkarpė biudžetą sumažindama išlaidas maždaug 3 proc. BVP ir numatydama, kad 2009 m. biudžeto deficitas nesieks 3 proc. BVP, tačiau Briuselio šios pastangos neįtikino. EK prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. turėtų viršyti 5 proc. (tuo atveju, jei nebus imtasi kitų veiksmų), o 2010 m. išaugs iki 8 proc. BVP.

Vyriausybė paskelbė, kad biudžetas gali būti dar mažinamas 2009 m. birželį – į šiuos planus rengiant prognozę neatsižvelgta. Taip pat prognozuojama, kad 2008 m. 15,6 proc. BVP siekusi valstybės skola 2010 m. gali išaugti iki daugiau nei 30 proc. BVP.

Galime netekti ES paramos

Prezidento rinkimuose dalyvaujanti Dalia Grybauskaitė sakė, jog EK procedūra gali reikšti, kad Lietuvos reitingai kris toliau, skolinimasis brangs, nukentės šalies reputacija, o vėliau, jei Vyriausybė nesiimtų atitinkamų priemonių, būtų imtasi finansinių sankcijų.

"Taigi tai užuomina tiems, kurie vis mėgina aiškinti, kad Lietuva turi ir gali skolintis vis daugiau ir kištis į šią sergančią ekonomiką, kuri susirgo būtent dėl to, kad buvo įstumta į skolų duobę. Skolomis grįstas burbulas buvo vystomas būtent neatsakingos praėjusių vyriausybių finansų politikos", – prezidento rinkimams skirtoje Lietuvos radijo laidoje kalbėjo eurokomisarė.

Banko "DnB Nord" vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka nesistebi, kodėl EK prieš Lietuvą ėmėsi veiksmų, nes Briuselio šių ir kitų metų prognozės nieko gera nežada.

Ji prognozavo, jog Vyriausybei reikės dėti daug pastangų, kad EK nuomonė pasikeistų, o prieš Lietuvą nebūtų imtasi finansinių sankcijų. Lietuvai Briuselyje teks sėsti prie derybų stalo ir numatyti priemones, kaip suvaldyti fiskalinį deficitą iki 3 proc. BVP lygio.

"Vilčių teikia EK pastaba, kad jų prognozė pateikta neatsižvelgus į pastaruoju metu Vyriausybės priimtus sprendimus ir artimiausius planus, tad reikalai galbūt greičiau pasitaisys", – vylėsi analitikė.

Jeigu padėtis nepagerės, mūsų šalis gali netekti net ir dalies ES paramos, gali būti peržiūrėtos Lietuvos projektų finansavimo sąlygos. Tiesa, tokių kraštutinių priemonių EK iki šiol nesiėmė nė prieš vieną bendrijos narę, nors įspėtos buvo ne viena.

EK vakar taip pat ėmėsi procedūrinių veiksmų dėl Maltos, Lenkijos ir Rumunijos fiskalinio deficito perviršio. Vasarį Komisija pradėjo procedūras Prancūzijos, Graikijos, Airijos, Latvijos ir Ispanijos atžvilgiu.

Taiso kitų klaidas

Finansų ministras Algirdas Šemeta nieko nenori girdėti apie Briuselio priekaištus ir kaltę verčia ankstesnei Vyriausybei, kuri vykdė "neapdairią ir neatsakingą biudžeto politiką".

"EK, ES ekonomikos ir finansų ministrų taryba ne kartą kvietė ankstesnę Vyriausybę riboti valstybės išlaidas, slopinti spartėjančią infliaciją, mažinti išorinį Lietuvos disbalansą. Į šiuos įspėjimus ankstesnė Vyriausybė nereagavo net sulėtėjus ūkio augimui: 2008 m. deficito didinimui finansuoti prieš Seimo rinkimus buvo panaudotas net 1,3 mlrd. litų "Sodros" rezervas. Dėl to dabartinei Vyriausybei tenka ir dar teks imtis nepopuliarių sprendimų mažinant valstybės išlaidas, kad būtų grąžintas pasitikėjimas mūsų valstybės finansų politika tarptautiniu lygiu", – sakė finansų ministras.

Jis viliasi, kad jeigu mūsų šalis ir toliau laikysis nuo 2009 m. pradėtos griežtos biudžeto politikos ir sumažins valdžios sektoriaus biudžeto deficitą mažiau nei iki 3 proc. BVP, ankstesnės Vyriausybės klaidos neturėtų nutolinti proceso pasirengti įsivesti eurą.

Finansų ministerija prognozavo, kad Vyriausybei nesiėmus karpyti išlaidų, biudžeto deficitas iki metų pabaigos siektų 7,9 proc. BVP.

Faktai ir skaičiai

Fiskalinio, arba valdžios sektoriaus, deficito rodiklis parodo, kokia dalis valstybės įsipareigojimų yra nepadengti pajamomis. Valdžios sektorius apima centrinę valdžią (valstybės biudžetą ir nebiudžetinius fondus), socialinės apsaugos fondus ("Sodros", Privalomojo sveikatos draudimo fondą) ir vietos valdžią (savivaldybių biudžetus).

2007 m. Lietuvos fiskalinis deficitas siekė 1,23 proc. BVP, 2006 m. – 0,5 proc. BVP.

Biudžeto deficito perviršio procedūra reiškia, kad Lietuvos valdžios sektoriaus finansus EK ir Taryba stebės griežčiau nei iki šiol: bus teikiamos rekomendacijos Lietuvai, vertinamas jų vykdymas ir numatyti terminai, kol deficitas sumažės iki mažiau kaip 3 proc. BVP.

Jei valstybė narė padėties neištaiso, Taryba gali nuspręsti imtis kito žingsnio – finansinių sankcijų.