Tekstą pasirašė Vilniaus viršūnių susitikimo pirmininkai – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos vadovas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ir Rumunijos lyderis Nicusoras Danas (Nikušoras Danas).
„Kad galėtume veiksmingai atremti kylančias saugumo grėsmes ir iššūkius, siekiame, jog gynybai ir su ja susijusioms investicijoms būtų skiriama ne mažiau kaip 5 proc. BVP“, – rašoma tekste.
„Raginame visus sąjungininkus nedelsti ir didinti investicijas tiek nacionaliniu, tiek kolektyviniu lygmeniu – užtikrinant pakankamus išteklius planų įgyvendinimui bei patikimų pajėgumų formavimui, reikalingų pasirengimui, atgrasymui ir gynybai“, – teigiama jame.
Jungtinėms Valstijoms spaudžiant sąjungininkes krašto apsaugai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį Hagos viršūnių susitikime sieks susitarti dėl įsipareigojimo, padalinant jį į dvi dalis.
Vien tik gynybos finansavimą siūlomą didinti iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP skirti su krašto apsauga susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties infrastruktūros plėtrai.
Į susitikimą Vilniuje atvykęs NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) kiek anksčiau pirmadienį sakė, kad Aljanso narės turės įsipareigoti dėl didesnio gynybos finansavimo, tačiau neįvardijo konkrečios nuo BVP skiriamos dalies krašto apsaugai.
Išreiškė paramą Ukrainai
Rytinių ir šiaurinių NATO sąjungininkų susitikimo pagrindinės dvi temos buvo gynybos finansavimas ir parama Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai.
„Ši agresija ir toliau sėja mirtį, kelia kančias civiliams gyventojams ir pažeidžia tarptautines normas bei susitarimus. Rusija išlieka didžiausia, ilgalaikė ir tiesioginė grėsmė euroatlantiniam saugumui, todėl NATO turi dar kartą iš esmės peržiūrėti savo požiūrį į Rusiją. Aljansas privalo būti pasirengęs visoms galimoms nepaprastosioms situacijoms“, – teigiama pareiškime.
Rusija išlieka didžiausia, ilgalaikė ir tiesioginė grėsmė euroatlantiniam saugumui, todėl NATO turi dar kartą iš esmės peržiūrėti savo požiūrį į Rusiją.
„Aptarėme pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Hagoje, įskaitant mūsų tvirtą įsipareigojimą reikšmingai didinti gynybos išlaidas ir stiprinti gynybos pramonės pajėgumus, reaguojant į Rusijos keliamą grėsmę euroatlantiniam saugumui ir jos tęsiamą agresijos karą prieš Ukrainą“, – rašoma tekste.
Lyderiai taip pat sutarė dėti didesnes pastangas stiprinti transatlantinę gynybos pramonę, plėsti ir spartinti gamybą.
„Siekdami užtikrinti Europos saugumą, raginame maksimaliai išnaudoti visą NATO ir ES bendradarbiavimo potencialą ir toliau jį stiprinti, ypač karinių pajėgumų ir mobilumo srityse, šalindami reguliavimo kliūtis“, – rašoma pareiškime.
Dokumente taip pat pabrėžiama, kad Ukrainos saugumas yra neatskiriama regiono saugumo dalis.
„Rusija neparodė jokio tikro noro siekti taikos“
Lyderiai taip pat patvirtino paramą Jungtinių Valstijų įsitraukimui siekiant taikos ir pabrėžė palankiai vertinantys Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos inicijuotas „Norinčiųjų koalicijos“ pastangas taikos ir saugumo srityje ir tikina esantys pasiryžę toliau aktyviai prisidėti prie jos veiklos.
„Sveikiname Ukrainos ryžtą dalyvauti taikos procese, deja, iki šiol Rusija neparodė jokio tikro noro siekti taikos“, – teigiama pareiškime.
Pareiškime nurodoma, kad Hagos viršūnių susitikimas „turi aiškiai parodyti NATO nuolatinę paramą Ukrainai ir tvirtą įsipareigojimą jai“.
„Tvirtai laikomės sąjungininkų sprendimo ir įsipareigojimo dėl Ukrainos negrįžtamo kelio į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO. Ukraina turi teisę savarankiškai pasirinkti savo saugumo mechanizmus ir spręsti dėl savo ateities be jokio išorės kišimosi“, – teigia lyderiai.
BNS rašė, kad, anot M. Rutte, dėl Ukrainos narystės sutarė visi sąjungininkai ir tai negali būti suprantama kaip taikos derybų dalis.
Pasak M. Rutte, apie Ukrainą bus kalbama ne tik Vilniuje, bet ir Hagoje.
Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu prasidėjo 2014 metais Krymo aneksija ir karu Donbase, nors tuo metu Kyjivas neturėjo realių perspektyvų artimoje ateityje įstoti į NATO.
Ukraina paraišką dėl stojimo į NATO pateikė 2022 metų rugsėjį, keli mėnesiai po Rusijos didelio masto invazijos pradžios. Šalis oficialaus kvietimo nėra gavusi, nes 32 šalims narėms sunku pasiekti konsensusą šiuo klausimu.
„Pažaboti Rusiją“
Be to, susitikime dalyvavę lyderiai sutarė stiprinti pastangas „pažaboti Rusiją“, pirmiausia didinant spaudimą per Europos Sąjungos sankcijas.
Pareiškime šalys nurodė esančios pasirengusios taikyti naujas sankcijas.
„Sieksime, kad Rusija būtų patraukta atsakomybėn tarptautiniu mastu už agresiją prieš Ukrainą, karo nusikaltimus ir kitus žiaurumus. Rusijos turtas turi likti įšaldytas tol, kol ji nenutrauks agresijos ir neatlygins Ukrainai padarytos žalos“, – rašoma tekste.
Šalys taip pat pasmerkė Šiaurės Korėjos, Irano ir Kinijos paramą Rusijai, pasmerkė dažnėjančius Rusijos hibridinius veiksmus prieš Europos valstybes – sabotažą, dezinformaciją, kibernetines atakas, migracijos instrumentalizavimą, manipuliavimą informacija, kišimąsi į rinkimų procesus, vadinamojo šešėlinio laivyno naudojimą bei oro erdvės pažeidimus.
„Šiais veiksmais Rusija siekia destabilizuoti mūsų saugumą, silpninti paramą Ukrainai ir drumsti mūsų visuomenių stabilumą. Šios piktavališkos pastangos nepasieks savo tikslo“, – teigia lyderiai.
Pareiškime taip pat sveikinama Moldova „už pastangas išlaikyti stabilumą ir tęsti reformas siekiant Europos integracijos“.
Šalys taip pat sutarė siekti „veiksmingesnių partnerysčių“.
„Pirmiausia su Europos Sąjunga, taip pat su mūsų kaimynystės, Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono bei Pietų šalių partneriais“, – rašoma tekste.
Kitas Bukarešto devintuko viršūnių susitikimas kitąmet vyks Rumunijoje.
Naujausi komentarai