Kyla iššūkių

Romai, čečėnai ir irakiečiai – šias etnines grupes savo kaimynystėje mažiausiai palankiai vertina lietuviai – toks rezultatas atsispindėjo 2021 m. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu atliktoje visuomenės nuostatų apklausoje.

Analizuojant Lietuvos gyventojų požiūrį apie įvairias religines bendruomenes matyti, kad didžiausia socialinė distancija išlieka musulmonų atžvilgiu. Panašias tendencijas pasakoja pastebintys ir nekilnojamojo turto specialistai – buvimas tam tikros tautybės ar praktikuojama religija gali sunkinti būsto nuomos paieškas.

Užsieniečiams kylančius iššūkius ieškant būsto Lietuvoje pastebi ir „Beardland“ įkūrėjas Ahmedas Dakeris, kuris savanoriauja prieglobsčio prašytojų sulaikymo vietose – verčia iš arabų ir prancūzų kalbų.

„Dažniausia problema, su kuria susiduria užsieniečiai, kad jiems apskritai atsisakoma išnuomoti būstą. Pavyzdžiui, abejojama dėl saugumo, baiminamasi, kad namuose bus užsiimama nelegalia veikla, taip pat nepasitiki ir finansine padėtimi – abejoja, ar pavyks laiku gauti užmokestį už būstą. Kartais tiesiog nenorima nuomoti būsto užsieniečiui ir tiek“, – pasakojo A.Dakeris.

Anot jo, atvykstantiems iš arabų kraštų, Turkijos ir Afrikos, išsinuomoti būstą yra sudėtingiau, tačiau kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje ar Italijoje, ši problema yra mažesnė.

Trukdo žinių trūkumas

Nekilnojamojo turto brokerė Jovita Aleksiejūnienė patvirtino, kad susirasti būstą užsieniečiams yra be galo sunku.

„Dauguma savininkų prašydami išnuomoti jų būstą, iškart įspėja, kokie nuomininkai nepageidaujami. Į šį sąrašą pakliūva ir užsienio piliečiai. Prasidėjus karui Ukrainoje, atsisakymo priežastys buvo nemokumas, trumpas nuomos terminas, nes dažniausiai jis būna trys–šeši mėnesiai“, – pasakojo J.Aleksiejūnienė.

Pasak jos, kartais situacijos nepalengvina net ir pačių lietuvių tarpininkavimas. Pavyzdžiui, atvykstant ukrainiečiams, kartais lietuviai siūlo pasirašyti nuomos sutartį, mokėti mokesčius ir apgyvendinti ukrainiečius, tačiau ir tai nekeičia kai kurių būstų savininkų nuomonės.

Nuolat su būsto savininkais bendraujanti nekilnojamojo turto brokerė sako pastebinti, kad daugiausia nerimo kyla dėl žinių apie kitą kultūrą trūkumo, nesaugumo, aplinkinių papasakotų pamokančių istorijų ar turėtos negatyvios patirties.

Prasidėjus karui Ukrainoje, atsisakymo priežastys buvo nemokumas, trumpas nuomos terminas.

Neretai savininkus išgąsdina ir užsieniečių prašymas leisti deklaruoti gyvenamąją vietą bute. Daugeliui atrodo, kad tai vis dar ilga ir sudėtinga procedūra, o prireikus bus sudėtinga ją nutraukti: „Visiems trūksta informacijos. Deklaracija šiais laikais yra labai lengva procedūra, kurią galima atlikti neišeinant iš namų. Išdeklaruoti taip pat galima lengvai, ypač kai yra pasibaigęs sutarties nuomos terminas.“

Kas gali padėti?

Kartais nuomoti būstą užsieniečiui gali būti atsisakoma ir dėl kalbos barjero – baiminamasi, kad bus sudėtinga išsiaiškinti kylančius klausimus, teks rengti sutartis kita kalba. A.Dakeris sako pastebintis, kad, kai užsienietis atvyksta ne vienas, o su lietuviškai kalbančiu žmogumi, jam daugiau šansų gauti teigiamą atsakymą dėl nuomos.

Pasak nekilnojamojo turto brokerės J.Aleksejūnienės, dažnai savininkai yra atviresni, jeigu žino, kad atvykstantieji į Lietuvą yra IT specialistai, gydytojai ar kitų sričių specialistai, kurie gauna aukštas pajamas.

Nekilnojamojo turto brokerė rekomenduoja atvykstantiems į Lietuvą užsieniečiams nevengti kreiptis į brokerius, nes dažnai jie gali padėti rasti bendrą kalbą su būsto savininku, taip pat naudinga sekti informaciją socialiniuose tinkluose, susipažinti su kitų žmonių patirtimis.

Nors neigiamą atsakymą būsto ieškantiems užsieniečiams vis dar tenka dažnai išgirsti, A.Dakeris sako pastebintis teigiamų pokyčių, įtakos tam turi ir ekonominė padėtis – atvirumas užsieniečiams praplečia rinką ir leidžia išlaikyti aukštesnę nuomos kainą.

Teigiamų pokyčių atneša ir pozityvios istorijos. Pasak J.Aleksejūnienės, būsto savininkai, kurie yra bent kartą išnuomoję savo nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, po šios patirties neretai tampa atviresni atvykstantiems iš svetur. Jos nuomone, panašiai veikia ir tokių istorijų viešinimas, aplinkinių patirtys, platesnės diskusijos viešojoje erdvėje.