Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius tikisi įtikinti naująjį Estijos ministrą pirmininką Taavisą Roivasą (Tavisą Reivasą) susitarti dėl Vilniaus prijungimo prie bendro geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto, nors pats A.Butkevičius pripažįsta, kad Estija turi priežasčių nepritarti Vilniaus prijungimui.

„Rytoj lankysis Estijos ministras pirmininkas ir tikiuosi, kad nutarsim ir priimsim jau galutinius sprendimus dėl „Rail Baltica 2“, - antradienį interviu LRT radijui sakė A.Butkevičius.

Tačiau premjeras pripažino, kad Estija ir Latvija turi priežasčių nepritarti Lietuvos siekiui prie „Rail Baltica“ vėžės prijungti Vilnių.

„Tas priešinimas iš jų dalinai yra pagrįstas, dėl to, kad Lietuva nereikalavo anksčiau, kad Vilnius būtų įtrauktas į šitą projektą ir įvertinus galimybių studiją, buvo numatytas finansavimas projektui be atšakos į Vilnių. O suma yra žinoma, kokia turėtų būti. Savaime suprantama, Latvija ir Estija būtų nepatenkintos, jei būtų tam tikra suma paimama geležinkelio jungčiai tarp Kauno ir Vilniaus, tada ženkliai reiktų prisidėti kiekvienam iš nacionalinių biudžetų“, - tikino ministras pirmininkas.

Premjeras antradienį lankosi Kaune, kur apžiūrės „Rail Baltica“ ruožo nuo Lenkijos iki Kauno statybas, kurias numatoma baigti iki 2015 metų pabaigos.

Baltijos valstybės daugiau nei pusmetį bando pasiekti susitarimą dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės įkūrimo. Balandžio pabaigoje trijų šalių susisiekimo viceministrai pasiekė preliminarų susitarimą, kad Vilnius turi būti integruota trasos dalimi.

Ši klausimas iki tol buvo pagrindinė nesutarimų priežastis derybose. Lietuva laikėsi pozicijos, kad Vilnių bus galima prijungti kitoje finansinėje perspektyvoje, tačiau patį principą, kad sostinė yra vėžės dalis, reikėtų įtvirtinti akcininkų sutartyje. Tam nepritarė Estija, kuri norėjo Vilnių į projektą įtraukti vėliau, kai bus atliktos galimybių studijos ir susiderėta su Europos Komisija.

Apytikriais skaičiavimais, „Rail Baltica“ kainuos 3,7 mlrd. eurų, linija galėtų būti nutiesta 2019–2024 metais.

Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Lietuvos susisiekimo ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad projektas gali kainuoti apie 18 mlrd. litų.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.