Geriau, nei tikėtasi, – taip galima įvertinti 14,3 proc. siekiantį trečio ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukį. Šie duomenys sukėlė ir euforijos pliūpsnį, ir įspėjimų, kad džiūgauti dar per anksti.

Problemos įveiktos?

Statistikos departamentas vakar pranešė, kad šių metų trečią ketvirtį, palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, BVP sumažėjo 14,3 proc., nors dauguma šalies analitikų prognozavo nuosmukį nuo 15 iki 25 proc. Palyginti su tragišku vadintu antru ketvirčiu, BVP ūgtelėjo net 13 proc.

Liepą–rugsėjį pridėtinės vertės kritimą pristabdė sulėtėjęs pramonės produkcijos smukimas: rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, užfiksuotas pramonės produkcijos padidėjimas. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, BVP pokytis trečią ketvirtį, palyginti su antru, pirmąkart nuo 2008-ųjų vidurio yra teigiamas – plius 6 proc.

Atsitiesiantys ekonomikos rodikliai sukėlė tikrą politikų euforijos proveržį. Vertindamas BVP rezultatus premjeras Andrius Kubilius dar kartą pareiškė, kad ekonomika pasiekė dugną.

"Per pastaruosius tris mėnesius ūkis nustojo kristi ir nuo antro ketvirčio paaugo 6 proc. Tai aiškiai parodo, kad ekonomika pasiekė dugną. Suvieniję visas pastangas esame pasirengę įveikti mus užklupusio sunkmečio problemas. Geresni rezultatai neleidžia atsipalaiduoti – Vyriausybė ketina vykdyti būtiną finansų konsolidavimą ir struktūrines reformas", – valdžios sprendimų nuopelnus gyrė A.Kubilius.

Mato recesijos pabaigą

Dabartiniai rodikliai ūkio ministrui Dainiui Kreiviui įkvėpė vilties, kad paaiškėjus ketvirto ketvirčio BVP duomenims bus galima skelbti recesijos pabaigą.

"Tikimės, kad geros tendencijos išsilaikys. Kai ketvirtą ketvirtį eliminavus sezono įtaką bus fiksuotas BVP rodiklio augimas, palyginti su trečiu ketvirčiu, galėsime drąsiai teigti, kad pagal techninius rodiklius recesija mūsų šalyje baigiasi", – teigė ministras.

Kaip priimta daugelio pasaulio šalių praktikoje, analitikai pagal dviejų iš eilės einančių ketvirčių rodiklių dinamiką nustato, kada prasideda ir kada baigiasi recesija. Remiantis šia praktika, anot ministro, šio ketvirčio duomenis galima laikyti teigiamu ženklu ekonomikos atsigavimo link.

Tačiau teigiamų ženklų kol kas nelinkę matyti "Danske Bank" analitikai, prognozavę, kad Lietuvos BVP kris 25,3 proc. Jie pripažino, jog tokia prognozė buvo pernelyg niūri, tačiau ir priežasčių džiaugtis nemato.

Banko vyresnioji analitikė Baltijos šalimas Violeta Klyvienė siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad ekonomikos atsigavimo prielaidų nerodė pagrindiniai mėnesio rodikliai: mažmeninės prekybos, pramonės gamybos ar eksporto apimtis. Ji neatmetė galimybės, kad statistikos rodikliuose atsispindintis ekonomikos atsigavimas nulemtas tik stiprių defliacinių procesų.

Tikslas – nulis

Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas prof. Aleksandras Vasiliauskas taip pat nelinkęs pasiduoti euforijai.

"Tikrai negalėčiau pasakyti, kad blogiausi Lietuvos ekonomikos laikai jau praeityje. BVP nuopuolis 14,3 proc. dar yra tragiškas rezultatas prisiminus, kaip anksčiau sparčiai augo mūsų ekonomika. Apie blogiausią scenarijų praeityje galėsime kalbėti tik tada, kai BVP bent jau pasieks nulį", – dienraščiui sakė ekonomistas ir prognozavo, kad teigiamų ekonomikos atsigavimo ženklų turėtų pasimatyti kitų metų pabaigoje.

Jis neabejojo, kad 2009-ieji bus prasčiausi metai Lietuvos ekonomikos istorijoje, bet vylėsi, kad iš klaidų bus pasimokyta: "Apmaudu, kad net ir įspūdingais ūkio augimo metais Lietuva nė lito nepasidėjo juodai dienai. Jeigu būtume pasitaupę, dabar būtume turėję, iš ko skatinti ekonomiką, nereikėtų skolintis."

Tačiau šalies verslas, anot A.Vasiliausko, įrodė, kad sugeba prisitaikyti prie sunkių sąlygų: "Vis dėlto man kelia abejonių valstybės mostai skolinti ir skatinti verslą. Bijau, kad taip gali būti prarasta daug pinigų. Tik stiprios įmonės turi būti skatinamos valstybės, nors geriausias pamokas verslas gautų, jeigu turėtų pats išgyventi šį sunkmetį."

Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė

Tai pirmas teigiamas signalas, kad ūkio padėtis palengva tvirtėja. Palyginti su antru ketvirčiu ir pašalinus sezono įtaką, trečią ketvirtį realus BVP padidėjo net 6 proc. Taigi pagal nerašytą recesijos apibrėžtį (BVP mažėjimas du ketvirčius iš eilės) Lietuva jau ima ropštis iš giliausio nuosmukio. Vis dėlto trečias metų ketvirtis visuomet sezoniškai pats geriausias, todėl prieš skelbiant "oficialios" recesijos pabaigą, būtina luktelėti bent vieną du ketvirčius.

Trečią ketvirtį, palyginti su antru, šiek tiek pagerėjo žemės ūkio, pramonės ir transporto tendencijos. Didžiulis nuosmukis tebeslėgė statybos, nekilnojamojo turto valdytojų, viešbučių ir restoranų sektorius. Didelis į eksportą orientuotos pramonės lyginamasis svoris šalies ūkio struktūroje ateityje gali tapti Lietuvos "arkliuku", nes mes pirmieji galime pasinaudoti kai kurių Vakarų ir Rytų rinkų atsigavimu. Nekelia abejonių Lietuvos verslininkų gebėjimas prisitaikyti prie pakitusių ekonominių aplinkybių ir priimti sprendimus, mažinančius gamybos sąnaudas ir didinančius veiklos efektyvumą.

SEB banko prognozėmis, BVP smukimo tempas toliau mažės. Santūrios vilties teikia pramonės kritimo stabilizacija ir eksporto rinkų atsigavimo signalai. Kitais metais BVP kritimo tempas dar labiau lėtės, tačiau nestaigiai. Vidaus paklausą 2010 m. slėgs niūri darbo rinkos būklė, o realaus sektoriaus atsigavimą stabdys uždarius Ignalinos atominę elektrinę brangsianti elektra. Į vidaus rinką orientuotų sektorių – statybos, mažmeninės prekybos – padėtis išliks pati sunkiausia.