Užsieniečių išnaudojimo darbui atvejų Lietuvoje neužfiksuota, teigia Lietuvos „Carito“ atstovai.

„Darbinis išnaudojimas neretai yra vienas iš prekybos žmonėmis pagrindinių tikslų. Nusikaltėliai naudojasi išnaudojamų asmenų pažeidžiamu, kai šie neturi jokios darbinės kvalifikacijos, nemoka vietinės kalbos, neturi leidimo gyventi šalyje ir naudojasi nelegalių tarpininkų paslaugomis“, – pasakojo Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba nukentėjusiems asmenims nuo prostitucijos ir prekybos žmonėmis“ koordinatorė Kristina Mišinienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2012 m. Lietuvoje buvo išduota apie 3 tūkst. leidimų dirbti atvykėliams iš užsienio.

Ekspertų iš Lietuvos darbo biržos, Kriminalinės policijos biuro, Valstybinės darbo inspekcijos tvirtinimu, šiuo metu mūsų šalyje nėra užfiksuota užsieniečių darbinio išnaudojimo atvejų.

1930 metais Jungtinių Tautų agentūra Tarptautinė darbo organizacija apibrėžė darbinį išnaudojimą kaip „darbą, kurį asmuo verčiamas dirbti jam grasinant (realiai ar tik numanant), ir kurio asmuo pats savanoriškai nepasirinktų“.