Praktiniai klausimai
Praėjo pusantro mėnesio nuo naujos centų apvalinimo atsiskaitant grynaisiais tvarkos įsigaliojimo. Lietuvos bankas (LB) skaičiuoja, kad, šaliai nutarus atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų kaldinimo, per pirmą mėnesį LB grąžinta 11,2 mln. tokių monetų – dešimt kartų daugiau nei iki gegužės, kai įsigaliojo nauja tvarka. LB vertinimu, ši tendencija rodo, kad tiek verslas, tiek vartotojai jau prisitaikė prie pokyčių.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė taip pat sako, kad prekybininkai pokyčiais nesiskundžia, viskas vyksta gal net sklandžiau, nei buvo tikėtasi: „Periodiškai pasišnekame apie problemas, ir ši tema tarp jų neminima.“
Didžiųjų šalyje veikiančių prekybos tinklų atstovai antrina R. Vainienei – teigia, kad iki gegužės daug dėmesio skyrė klientams informuoti, to esą pakako ir iš LB pusės.
„Pradžia – labai sklandi. Atsiskaitymas veikia tiek reguliariose, tiek savitarnos kasose. Nereikia nei pirkėjui, nei darbuotojui spėlioti, kaip turėtų būti apvalinama, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Automatiškai apvalina kasos aparatas, todėl nesusikalbėjimų parduotuvėse praktiškai nebūdavo“, – pasakoja „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
Apvalinimo idėja buvo suprasta klaidingai – monetos bus panaikintos, todėl reikia apvalinti. Iš tikrųjų niekas jų nenaikina, LB tiesiog jų nebegamins.
„Iš pradžių kildavo nebent natūralių klausimų: kur matyti suapvalinta suma, ar galima sumokėti 1 ar 2 centų monetomis, ar galima gauti jomis grąžą. Tai labai paprasti klausimai“, – priduria ji.
R. Vainienė išskiria, kad iš tiesų žmonės iš pradžių galvojo, kad 1 ir 2 centų monetos turi būti išimtos iš pinigų cirkuliacijos, todėl nustebdavo gavę grąžą šiomis monetomis. „Grąžą gali duoti, jos neišimamos iš cirkuliacijos, tiesiog naujos monetos nebeleidžiamos cirkuliuoti“, – aiškina ji.
Pasak R. Vainienės, grynaisiais šalies parduotuvėse atsiskaito apie 40 proc. žmonių, o kai kurių prekybos tinklų skaičiavimais, savitarnos kasose šis skaičius gali sumenkti iki 30 proc., tad nauja tvarka turi poveikio toli gražu ne visiems gyventojams. Regionuose ir mažesniuose miesteliuose situacija atrodo kiek kitaip.
Numoja ranka
Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė prisipažįsta pati grynaisiais neatsiskaitanti, tačiau ji stebi socialinius tinklus, mato Lietuvos buhalterių klausimus ir stengiasi į juos atsakyti, todėl turi susidariusi įspūdį apie situaciją šalies periferijoje.
„Mano nuomone, daug kas regionuose neturi išmaniųjų kasos aparatų ir apvalina rankiniu būdu – taip, kaip kasininkas sugalvojo. Jei teisingai sugalvojo – teisingai apvalina, jei ne – tuomet ne. Galbūt iš viso net neapvalina – kaip yra, taip pirkėjai ir atsiskaito, nes centų apyvartoje yra. Spėju, kad kaimuose tiesiog numojama ranka ir atsiskaitoma, kaip priklauso. Jie neišgali nupirkti išmaniųjų kasos aparatų, kurie apvalintų automatiškai, o apvalinimas rankiniu būdu, manau, per daug sudėtingas“, – sako D. Čibirienė.
Ji pritaria R. Vainienei ir sako, kad dauguma iš tiesų buvo susidarę iliuziją, kad 1 ir 2 centų monetos bus panaikintos, tačiau iš tikrųjų niekas jų nepanaikino: „Apvalinimo idėja buvo suprasta klaidingai – monetos bus panaikintos, todėl reikia apvalinti. Iš tikrųjų niekas jų nenaikina, LB tiesiog jų nebegamins.“
„Kam tas monetas reikėjo kaldinti? Būtent didiesiems verslams, kurie iš banko atsiveždavo tuos centus. Mažieji jų net neatsiveždavo, pirkėjai patys ieškodavo būdų, kaip atsiskaityti, jei pardavėjas neturėdavo grąžos smulkiausiomis monetomis“, – pasakoja D. Čibirienė.
„Lietuvai buvo per brangu jas kaldinti, nes kaldinimo cento savikaina buvo didesnė už paties cento vertę. Lietuva nuėjo tuo keliu, kad įvedė privalomą apvalinimą. Kai kurios kitos šalys, kiek pamenu, pasirinko demokratiškesnį kelią – nori apvalini, nori neapvalini […]. Mes nuėjome prievartos keliu, nes jei atsiskaitydamas grynaisiais blogai apvalinsi, gausi baudą“, – tęsia ji.
Įsigaliojus naujai atsiskaitymo tvarkai, mokama suma grynaisias apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų. Mokant negrynaisiais pinigais mokama tiksli suma, nurodyta pirkimo kvite.
Ar nepyksta prekybininkas, jei apvalinti tenka ne jo naudai? „Jeigu prekiauja savininkas, kuris džiaugiasi atėjus pirkėjui ir jis galbūt mintyse jam jau buvo suteikęs ne 1 ir ne 2 euro centų nuolaidą, bet buvo pasirengęs suteikti ir 1 euro nuolaidą, jis labai ramiai žiūrės į apvalinimą ir dar prie parduodamų braškių pridės kelias nemokamas, – atsako D. Čibirienė. – Tačiau yra visokių žmonių. Vieną gali erzinti, kai pradeda pirkinius skaidyti. Atsineša dešimt vienetų prekių, kurios, pavyzdžiui, kainuoja 56 centus ir apvalinamos iki 55 centų, ir, užuot sudėjęs kartu, reikalauja kiekvieną mušti į kasą atskirai ir moka grynaisiais. Toks pirkėjo elgesys gali erzinti.“
Vienoje šalyje galios viena tvarka, kitoje – kita, mūsų piniginėse smulkių centų visada bus.
Pernelyg sudėtinga
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė Zita Sorokienė sako, kad dar anksti daryti išvadas dėl naujos apvalinimo tvarkos, nes dalis prekiautojų, ypač turgavietėse, dar neturi naujų kasos aparatų. „Tačiau visi turi galimybę normalizuoti kainas, kad būtų kuo mažiau apvalinimo, tik šiek tiek sunkiau su sveriamais maisto produktais“, – sako ji.
D. Čibirienė abejoja, kad turgavietėse krapus, svogūnus ar kopūstus sveriančios ir parduodančios močiutės apskritai apvalina. Klausimas, ar jos išrašo reikiamus dokumentus. „Jeigu prekiauji savos gamybos prekėmis arba savo užaugintomis žemės ūkio produkcijos prekėmis, leidžiama neturėti kasos aparato, bet vietoj kasos aparato kvito turi duoti pinigų sumokėjimo kvitą, kuriame reikia nurodyti sumą iki apvalinimo, apvalinimo sumą ir kokią galutinę sumą žmogus sumokėjo grynaisiais. Jeigu mokama kortele arba pervedimu – išlieka sena kvito forma. Giliai abejoju vien pagal buhalterių klausimus, ginčus, kaip rašyti ar iš viso nieko nerašyti. Jeigu buhalteriai ginčijasi, tai gyventojai turbūt tuo labiau“, – sako D. Čibirienė.
Z. Sorokienė mano, kad pasirinkta apvalinimo forma yra pernelyg sudėtinga, apvalinimas galėjo būti daug paprastesnis. „Prie šių pokyčių buvo prieita klausiant, ar reikalingos rinkoje smulkios monetos. Verslas neįsigilino, kad tai bus susieta su jų veikla, – atvirauja ji. – Informacijos tikrai trūko.“
Smulkiųjų verslininkų atstovė svarsto, kad galbūt buvo galima staigiau iš rinkos išimti 1 ir 2 centų monetas, jei toks poreikis iš tiesų yra. „Tačiau valdžiai ir LB reikėtų rasti sprendimų, kad apvalinimas verslui nesudarytų didelių sąnaudų ir pan. Verslas, kad ir kaip ten būtų, nėra tik didžiosios įmonės – yra ir labai smulkaus verslo, kuriam dabartinė apvalinimo forma gana sudėtinga […]. Keičiant bet kokias normas į smulkiausiojo verslo interesą atsižvelgiama mažiausiai“, – teigia Z. Sorokienė.
„Tačiau prie visko priprantama, verslas prisitaikys, – neabejoja ji. – Pas mus nepriimta atlikti kaštų ir naudos analizių, atsižvelgti į visas puses, ir vartotojus taip pat.“
Infliacijos padarinys?
Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovas Vytenis Butkevičius mano, kad prie apvalinimo atvedė pastaruosius penkerius metus vyravusi beprecedentė infliacija. „Pinigai nuvertėjo ir apvalinimas tampa lyg ir logiškas, nes paprasčiausiai už 1 centą jokios prekės neliko – nei degtukų, nei ko kito nenusipirksi“, – sako jis.
„Esant tokiai infliacijai Vyriausybės visada priimdavo kokių nors sprendimų, pavyzdžiui, devalvuodavo valiutą. Dabar, man atrodo, ne laikas apvalinti, bet jie ruošiasi tam, kas bus ateityje. Ateityje, kaip visi matome, infliacija tik augs. Šiais metais Lietuvoje gal 3–3,5 proc.“, – prognozuoja V. Butkevičius.
„Daug blogiau, kad tiesiog mums nepaaiškino, kad iš tikrųjų tai yra ne kova su infliacija, o mūsų Vyriausybės neveiklumo padarinys, nes, palyginti su kitomis ES šalimis, matome, kad infliaciją buvo galima bandyti suvaldyti vidinėmis priemonėmis. Tačiau mūsų Vyriausybė tiesiog pasyviai stebėjo ir leido infliacijai suvešėti, o šitas apvalinimas yra to padarinys. Jie savo darbo broką bando taisyti tokiais apvalinimais“, – savo požiūrį dėsto V. Butkevičius.
Jis pasigenda bendros ES politikos – atkreipia dėmesį, kad, ES šalims taikant skirtingą politiką, centai į Lietuvą vis dar galės patekti. „Kodėl tokie apvalinimai nedaromi bendrai? Kodėl mes turime išsiskirti? Ką tai padės išspręsti?“ – klausia V. Butkevičius.
„Vienoje šalyje galios viena tvarka, kitoje – kita, mūsų piniginėse smulkių centų visada bus, o pardavėjai dabar privalės papildomai perskaičiuoti viską naujomis kainomis – atsiranda perskaičiavimo kaštai, kas nors juk turės dirbti apvalinimo darbą“, – sako jis.
V. Butkevičius akcentuoja: naujoji apvalinimo tvarka taip pat yra dalis tikslo, kad neliktų grynųjų pinigų, tačiau tai esą kertasi su tuo, kas matoma Ukrainoje. „Ten nuolat dingsta elektra, interneto ryšys ir vienintelis būdas įsigyti pragyventi būtiniausių tiek medikamentų, tiek maisto prekių yra turėti grynųjų pinigų. Tas kelias – ne mūsų“, – apie grynųjų eliminavimą kalba jis.
Neslepia nusivylimo
Anot V. Butkevičiaus, verslo nesužlugdys nauja apvalinimo atsiskaitant grynaisiais tvarka: „Tačiau mes šiandien norėtume akcentuoti būtent tuos Vyriausybės sprendimus, kurie žlugdo verslą. Matome korupciją, protekcionizmą, didžiųjų prekybos tinklų, didžiųjų gamintojų, didžiųjų perdirbėjų lobistines įtakas Vyriausybei. Jai daroma įtaka priimti smulkiajam verslui žalingų sprendimų, šiuo atveju kalbu apie išmaniuosius kasos aparatus, ir taip naikinama konkurencija. Jei turgavietėse išnyks koks nors prekybininkų segmentas, tarkime, maisto pardavėjų, automatiškai turgaus pirkėjas bus priverstas eiti į prekybos centrą ir ten neš pinigus.“
„Tai elementarus paaiškinimas, kodėl tai naudinga stambiajam verslui, nusikalstamai veikiančiam kartelinių susitarimų pagrindu, ir tai nėra iš piršto laužtas pasakymas – turime bylų, precedentų Lietuvoje“, – tvirtina V. Butkevičius.
Jam atrodo neteisinga, kad smulkieji prekybininkai kaltinami dideliu šešėlinės ekonomikos mastu: „Logiškai pamąsčius, naujieji kasos aparatai patys savaime sukels dar didesnį šešėlinės ekonomikos mastą, nes žmonės, užuot bankrutavę ir stabdę veiklas, paprasčiausiai pasitrauks į šešėlį. Taip yra todėl, kad prie šių kasos aparatų negalės prisitaikyti žmonės, kurie nemoka naudotis išmaniosiomis technologijomis, t. y. vyresnio amžiaus turgaviečių ir kiti Lietuvoje esantys prekiautojai.“
Smulkusis verslas jaučiasi apgautas – V. Butkevičiaus teigimu, iš pradžių Vyriausybė žadėjo, kad greta naujų kasos aparatų paraleliai veiks ir senoji tvarka, esą tol, kol Lietuvoje nebeliks žmonių, kurie nebūtų pajėgūs įsisavinti naujųjų technologijų.
„Visi pamiršta, kad didžioji dalis Lietuvos biudžeto surenkama iš smulkiojo ir vidutinio verslo, atrodo, 75 proc., o 74 proc. visų įdarbinamų žmonių taip pat dirba smulkiajame ir vidutiniame versle. Tačiau, kaip visada, laimi didesnis“, – sako V. Butkevičius.
Naujausi komentarai