Viešosios įstaigos "Investuok Lietuvoje" vadovė Milda Dargužaitė teigia, kad Trišalė taryba trukdo liberalizuoti darbo rinką. Taryboje dalyvaujantys profsąjungų vadovai atmeta tokius priekaištus ir siūlo M.Dargužaitei rūpintis investicijomis, o ne darbo įstatymais.

Reikia keisti sudėtį

Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė M.Dargužaitė vakar pareiškė, kad reikėtų keisti Trišalės tarybos sudėtį, nes dabar ši institucija stoja skersai kelio norams liberalizuoti mūsų šalies darbo rinką.

"Manau, kad Trišalė taryba yra labai reikalinga, nes turi būti socialinis dialogas tarp skirtingų partnerių. Bet reikia peržiūrėti, kas į ją įeina, įtraukti jaunimo organizacijas, įtraukti būtent tuos sektorius, kurie dabar yra nereprezentuojami. Reikia padaryti, kad ta taryba būtų nuolat atsinaujinanti, kad diskusijos būtų konstruktyvios, paremtos analize, kad būtų atsižvelgiama į tai, kas naudinga ekonomikai, o ne tik blokuojama arba nesutariama dėl sprendimų, kai dažniausiai pakeitimai būna labai maži ir nereikšmingi", – vakar po Investicijų patarėjų komisijos (IPK) posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė M.Dargužaitė.

Į klausimą, ar labai, jos nuomone, Trišalė taryba dabar trukdo keisti Darbo kodeksą, ji atsakė: "Labai daug."

Pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovės, darbo santykių reguliavimas yra problemiškiausia sritis Lietuvos verslo aplinkoje.

"Darbo santykių reguliavimas yra viena skaudžiausių vietų. Pačios problemiškiausios sritys yra atleidimo procedūros – kad negalima naudoti terminuotųjų sutarčių. Dabar yra padaryti pakeitimai, leidžiantys tokias sutartis naudoti laikinai, bet reikia užtikrinti, kad tai būtų įteisinta", – komentavo M.Dargužaitė.

Anot jos, kita problema yra viršvalandžių reguliavimas: "Mes Europoje turime mažiausiai galimybių dirbti viršvalandžius. Tokie reguliavimai darbdaviams neleidžia kurti naujų darbo vietų ir netgi priimti naujų užsakymų."

Priminė kolektyvines sutartis

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas portalui teigė, kad profsąjungų atstovai tikrai neprieštarauja darbo rinkos liberalizavimui, tačiau, pasak jo, tai darant neturėtų būti skriaudžiami darbuotojai.

"Kai kalbama apie rinkos liberalizavimą, visi aiškina, kad reikalinga galimybė paprasčiau atleisti darbuotoją, nes tada žmonės bus noriau įdarbinami. Taip, viskas taip ir yra. Bet tada kodėl darbdaviai nesteigia specialių fondų, iš kurių tokiems atleidžiamiems darbuotojams būtų mokamos išeitinės kompensacijos? Apie tai niekas girdėti nenori", – piktinosi A.Černiauskas.

Pasak jo, nors Lietuvos įstatymai ir riboja galimybes dirbti viršvalandžius iki 120 valandų per metus, darbdaviams niekas netrukdo šios nuostatos apeiti ir su darbuotojais pasirašyti kolektyvines sutartis, kuriose būtų nurodomi kitokie viršvalandžių skaičiai.

"Aš M.Dargužaitei siūlyčiau rūpintis investicijų pritraukimu, o ne kalbėti apie darbo įstatymus", – rėžė A.Černiauskas.

Susirūpino ir jaunimu

M.Dargužaitė po IPK posėdžio taip pat paragino spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą.

"Lietuvoje nedarbo lygis yra didelis, bet kai kuriose srityse, pavyzdžiui, informacinių technologijų, kai kuriose pramonės įmonėse darbdaviai sako, kad neranda kvalifikuotų darbuotojų. Būtina pažiūrėti, ko mūsų studentai mokosi ar atitinka darbo rinkos poreikius ir kaip pagerinti kvalifikacijas, kad jie galėtų greičiau integruotis į darbo rinką", – teigė M.Dargužaitė.

Ūkio ministras Evaldas Gustas pranešė, kad ministerija ketina įgyvendinti dualinio mokymo projektą – kad studentai praleistų daugiau laiko įmonėse ir ten įgiję patirties galėtų geriau įsitvirtinti darbo rinkoje.

Pasak jo, projektas bus pradedamas gruodį ir truks iki pusantrų metų.

"Manome, kad projektas bus pradėtas gruodį. Numatyta projekto trukmė – 12–18 mėnesių. Žadame apmokyti apie 150 darbuotojų. Pirmiausia šito projekto perspektyvas matome tokiose srityse kaip transportas, logistika, statybos", – sakė E.Gustas.