Palyginti su 2022 m., nelegalių tabako gaminių rinkos dalis pernai Lietuvoje šiek tiek sumažėjo – nuo 19,2 iki 17,3 procento. Tai – geriausias Lietuvos rezultatas nuo pirmojo KPMG tyrimo 2006 metais. Sumažėjus nelegalių cigarečių srautui, skaičiuojama, kad šalies mokestiniai praradimai 2023 m. buvo 5,4 mln. eurų mažesni. Taip pat Lietuva gali džiaugtis iškritusi iš penketuko ES šalių, kuriose nelegalios tabako gaminių rinkos dalis yra didžiausia.

Tačiau nelegali cigarečių rinka Lietuvoje dar yra ženkliai didesnė nei kitose Baltijos šalyse. Latvijoje ji sudaro 13 proc., Estijoje – 11 procentų. Nelegalių cigarečių dalis kaimyninėse šalyse taip pat mažėjo.

Partnerio nuotr. 

Europos Sąjungoje 2023 m. buvo suvartota per 35 mlrd. nelegalių cigarečių – 9,9 proc. visos rinkos. Tyrimo duomenimis, bendra šešėlinės tabako rinkos apimtis išliko panaši kaip ir 2022 metais. Nors teisėsauga nuolat rengia reidus ir vien pernai buvo išardyta per 110 slaptų cigarečių fabrikų, tačiau maždaug 8,3 proc. ES šalyse suvartojamų gaminių yra nelegalūs.

Didžiausia nelegalių produktų rinka išlieka Prancūzija, kurioje tokie tabako gaminiai sudaro grėsmingus 33 proc. rinkos ir suvartojama net 47,7 proc. visos ES nelegalių cigarečių.

Vertinant visos Europos kontekstą, toliau šalių su didžiausia nelegalių produktų dalimi sąraše rikiuojasi Airija (28 proc.), Jungtinė Karalystė (26 proc.), Graikija (24 proc.) ir Ukraina (22 proc.).

Pigesnių cigarečių lietuviai stengiasi atsivežti iš užsienio

Tyrėjai pateikė išvadą, kad 16,7 mlrd. eurų sudaranti nelegali tabako gaminių rinka tirtose 38 Europos šalyse ir toliau kelia didelę grėsmę tiek visuomenės sveikatai, tiek saugumui ir valstybių ekonomikai.

Baltarusijoje pakelis 2023 m vidutiniškai kainavo 0,78 euro. Lietuvoje – 4,17 euro. Norvegijoje – 12,23, Vokietijoje – 6,65 euro, Jungtinėje Karalystėje – 14,35 euro.

 

Nelegalios rinkos pamatai stovi ant pogrindiniuose fabrikuose ar kitose šalyse pagamintų cigarečių klastočių. Nelegalių gaminių vartojimo mastai užtikrina stabilų neteisėtų pajamų srautą nusikaltėlių grupuotėms, kurios vis labiau taikosi į tokias valstybes kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija ar Airija, kur cigaretės kainuoja brangiau dėl didesnio akcizo.

Pavyzdžiui, Baltarusijoje pakelis 2023 m vidutiniškai kainavo 0,78 euro. Lietuvoje – 4,17 euro. Norvegijoje – 12,23, Vokietijoje – 6,65 euro, Jungtinėje Karalystėje – 14,35 euro.

Kita vertus, Lietuvoje net 38 proc. išaugo legaliai į šalį įvežtų cigarečių kiekis. Daugiausiai jų įvežė iš Lenkijos keliavę žmonės. Palyginti, Lenkijoje, kur vidutinė cigarečių kaina yra mažesnė negu Lietuvoje ir siekia 3,15 euro, legaliai įvežamų cigarečių srautas pernai buvo 8 proc. mažesnis negu 2022 metais.

„Tyrimo duomenys rodo, kad rūkantieji Lietuvoje ieško, kur gauti pigesnių gaminių, ir nei viena jų kategorija nėra nuo to apsaugota. Akivaizdu, kad dalis žmonių perka pigesnius gaminius iš kaimyninių šalių, dalis – įžengia į šešėlinę rinką, kurią palaiko kaimyninė šalis, daranti panašią neigiamą įtaką ir Lenkijai. Dėl to valstybės netenka milijonų eurų galimų pajamų“, – teigė Liudas Zakarevičius, „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų direktorius Baltijos šalims.

Anot jo, iš tyrimo matome, kad geresnių rezultatų pasiekia šalys, įgyvendinančios subalansuotą politiką, kuria siekiama iš tiesų sumažinti tabako poveikį visuomenei ir remiamasi tyrimais bei rinkos ir institucijų bendradarbiavimu. Tokiu atveju, racionalus nikotino gaminių apmokestinimas turėtų įvertinti tiek gaminių įperkamumo lygį, kuris neskatintų ieškoti nelegalių prekių, tiek skirtingų gaminių riziką ir mokslo duomenis.

Partnerio nuotr.

Nusikaltėliams dabartinė sistema – nė motais

KPMG tyrėjai konstatuoja, kad Europoje matoma organizuotų nusikalstamų grupuočių evoliucija – jos vis dažniau įrengia nelegalius fabrikus arčiau Vakarų Europos šalių. Manoma, kad šį procesą lėmė politika, kuria nepakankamai stengiamasi pažaboti neteisėtą prekybą ir sumažinti rūkymo paplitimą. Blogi rezultatai šioje srityje kelia pavojų vartotojams, vyriausybėms, teisėtam verslui ir visuomenei.

Teisėsaugos institucijos vietiniu ir tarptautiniu lygiu suvaidino svarbų vaidmenį išardydamos nusikalstamas grupuotes, kurios užsiima slapta cigarečių gamyba ir platinimu visoje Europoje. „Tačiau norint visiškai pažaboti neteisėtą prekybą regione, reikia holistinio požiūrio: greta griežtų bausmių ir efektyvių operacijų būtina didinti visuomenės informuotumą, rengti švietimo kampanijas apie realią neteisėtos prekybos žalą. Taip pat puoselėti prognozuojamą mokestinę ir reguliacinę aplinką, kuri rūkančių suaugusiųjų nestumtų pereiti į juodąją rinką ieškant pigesnių nelegalių produktų“, – sakė PMI vyresnysis viceprezidentas išorės reikalams Christos Harpantidis.

Pažangesnis požiūris jau pasiteisino tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija, Lenkija ir Rumunija, kur nelegalus vartojimas yra ypač mažas. Italijoje jis sudaro 2 proc., Ispanijoje – 3 proc., Lenkijoje – 4 proc., Rumunijoje – 6 proc. visos rinkos.

KPMG tyrimo metu atlikti interviu su teisėsaugos institucijų  atstovais atskleidė, kad nelegalių cigarečių tiekimo grandinės valdomos vis profesionaliau ir tarptautiniu lygiu. Teisėsaugos duomenimis, nusikaltėliai toliau aktyviai investuoja į nelegalių fabrikų kūrimą: vien pernai pareigūnai 22 Europos šalyse sužlugdė mažiausiai 113 slaptų cigarečių gamybos vietų.

Partnerio nuotr.

Nelegalių fabrikų kūrimui įtaką gali daryti besitęsiantys geopolitiniai veiksniai: įvesti žmonių ir prekių judėjimo per Baltarusijos sieną apribojimai mažina cigarečių srautus iš šio pagrindiniu buvusio šaltinio, o karas Ukrainoje ir toliau trikdo neteisėtus cigarečių srautus į kitas Europos šalis.

Klastotojai taikosi į populiarius tabako ir nikotino gaminius bei rinkas, kur konkretūs gaminiai turi didelę rinkos dalį. Teisėsaugininkai pastebėjo 2023 m. augusį kaljanams skirto tabako, tabako ir nikotinų pagalvėlių bei suktinėms skirto tabako klastojimą.

Tyrime atkreipiamas dėmesys, kad neteisėta prekyba žlugdo pastangas mažinti rūkymo paplitimą: kenkia visuomenės sveikatai ir vartotojams, daro finansinę žalą valstybių biudžetams ir apkrauna teisėsaugą. „Reguliavimo institucijos turėtų šią kovą laikyti prioritetu, kartu sudaryti sąlygas, kad bedūmiai gaminiai būtų prieinami ir įperkami visiems rūkantiems suaugusiems asmenims, kurie neatsisako cigarečių“, – sakė C. Harpantidis.

Šių metų pradžioje tyrimų bendrovės „Povaddo“ atliktas europiečių požiūrių tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (60 proc.) respondentų mano, kad jų šalis ir visa ES susiduria su nelegalių nikotino gaminių problema. Ir beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) žmonių sutinka, kad vyriausybės spręsdamos reguliavimo ir apmokestinimo klausimus turi  atsižvelgti į pasekmes neteisėtai prekybai.

Nuo 2006 m. kasmet skelbiamas KPMG tuščių pakelių ir pardavimo duomenų metatyrimas šiemet atspindi padėtį iš viso 38 šalyse, įskaitant visas Balkanų valstybes. Duomenys surinkti 27 ES valstybėse narėse, taip pat Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Moldovoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje, Norvegijoje, Serbijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje. Bendrovės „Philip Morris Products SA“ užsakymu atliekamas tyrimas atliktas 18-tus metus iš eilės ir atskleidžia nelegalių cigarečių suvartojimą visoje Europoje.

Visi KPMG tyrimo duomenys ir metodologija yra pateikiami čia.