„Pirkdami brangesnį turtą – būstą ar automobilį – jį įkeičiame kaip užstatą kreditoriui. Kartais užstato reikia ir skolinantis didesnę sumą pinigų, tarkime, namuose darant remontą. Tai yra įsipareigojimas kreditoriui, kad besiskolinantysis laikysis kredito grąžinimo sąlygų. Teisiškai, įkeistas turtas visiškai priklauso jo savininkui, kurie ir yra jo šeimininkai, tačiau dar vis pasigirsta kalbų, kad įkeistas turtas priklauso bankui. Tad kartais, iš nežinojimo, kyla tam tikrų nesusipratimų, todėl labai svarbu suprasti savo, kaip turto šeimininkų teises, pareigas bei atsakomybes, kad nesusipratimai nevirstų problemomis“, – pabrėžė „Citus“ ekspertė.

Kuo svarbi ir patogi hipoteka

Perkant turtą, aiškino teisininkė, paprastai sudaroma hipotekos sutartis. Ši sąvoka taip pat ne visiems aiški ir specialistė sakė, kad tai yra sutartis, su papildomomis bei specifinėmis sąlygomis, kurių dalis yra svarbios ir naudingos besiskolinančiam pinigines lėšas ir turtą įkeičiančiam pirkėjui.

Oficialiai, hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas tinkamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipotekos sutartis užtikrina, kad skolininkui nevykdant sutarties, kreditorius turės teisines priemones susigrąžinti pinigus.

„Paprastai kalbant, hipotekos sutartis – tai besiskolinančiojo pasižadėjimas, tarsi „garantija“ kreditoriui, vykdyti visas kredito sutartyje sulygtas sąlygas. Hipotekos sutartis sudaroma tik nekilnojamojo turto įkeitimo atveju ir yra registruojama viešame registre. Jis anksčiau vadinosi Hipotekos registru, o dabar – Sutarčių ir teisių suvaržymų registru, kurį valdo Registrų centras. Registrų centro savitarnoje yra galimybė rasti informaciją apie sudarytas ir įregistruotas hipotekos ar įkeitimo sutartis. Iš esmės tai yra teisės aktais įtvirtinta skolinimosi užtikrinimo sistema, kuri supaprastina konfliktų tarp skolininko ir kreditoriaus sprendimą, nes dėl skolos grąžinimo nereikia kreiptis į teismą – pakanka notaro išduodamo vykdomojo įrašo, kuris turi vykdomojo dokumento galią. Be to, ši sistema saugo ir besiskolinančius žmones“, – aiškino I. Pukelienė.

Pirmiausia, kaip numatyta LR Civiliniame kodekse, kreditorius negali nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita, o pastarasis turi teisę reikalauti padengti nuostolius, jei juos skolininkas patiria kreditoriui pradėjus neteisėtą išieškojimą ar neteisėtą priverstinį pardavimą.

Taip pat hipoteka netrukdo, jei tai leidžia kredito sutartis, anksčiau termino grąžinti kreditą – įvykdžius kredito sutarties įsipareigojimus ir ją užbaigus, pasibaigs ir hipoteka.

Apskritai, hipoteka neatima ar nepakeičia teisės įkeičiamo turto savininkui tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises – šį turtą savininkas gali perleisti kito asmens nuosavybėn, pakartotinai įkeisti, išnuomoti ar dovanoti. Pardavimo atveju, dažniausiai, skola kreditoriui yra padengiama iš gautų lėšų, tačiau savininkas, suderinęs su kreditoriumi, taip pat turi teisę ne grąžinti skolą, o kartu su hipoteka, ją perkelti kitam asmeniui (naujajam skolininkui), kuris sutinka ir perima skolininko įsipareigojimus kreditoriui pagal kredito sutartį.

Dar vienas patogus niuansas – hipotekos objektu gali būti ir nekilnojamojo turto dalis, pavyzdžiui, automobilio stovėjimo vieta ar dalis žemės sklypo, jei turto vertės pakanka įsipareigojimams užtikrinti. Tokiu atveju turto savininkui nereikia įkeisti viso turto.

Labai svarbu atidžiai išnagrinėti tiek kredito, tiek hipotekos sutarčių sąlygas, pažymėjo „Citus“ teisininkė: kas bus hipotekos sutarties šalys, ar teisingai, kaip sutarta, nurodytas hipotekos objektas, kredito suma, grąžinimo terminai, papildomi privalomi mokėjimai bei kitos sąlygos. Ne mažiau dėmesio reikia skirti pačios hipotekos sudarymo sąlygoms: kokius veiksmus su įkeistu turtu galės atlikti jo savininkas, kaip ir kada galės išregistruoti hipoteką ir kas nutiks, jei realizuosis blogiausias scenarijus: kokiais atvejais ir kokia tvarka kreditorius gali pradėti išieškojimą. Numatytos kredito sumos išieškojimo aplinkybės bei pagrindai dažniausiai apibrėžiami tiek kredito, tiek hipotekos sutartyje, todėl išanalizuoti būtina ir ją.

Ką daryti ir ko vengti susidūrus su sunkumais

„Atrodo paprastas ir akivaizdus faktas: jei norime įsigyti brangų pirkinį ir turime jam pasiskolinti pinigų, įsipareigojame tuos pinigus grąžinti ir laikytis kitų sutarties sąlygų. Kai yra poreikis ar didelis noras, tvirtai tuos įsipareigojimus prisiimame ir viskas atrodo aišku. Tačiau kartais, kai pasikeičia aplinkybės, situacija tampa nepalanki ir susiduriame su iššūkiais laikytis sutarties, viskas ima atrodyti kitaip. Gali atrodyti, kad susiklosčiusios aplinkybės yra išskirtinės, labai svarbios ir pateisinamos, tačiau sutartyse ir teisėje nėra vietos emocijoms, yra susitarimai, teisės ir pareigos. Todėl geriau nepasiklysti tose emocijose, nesukurti nereikalingo streso, o spręsti situaciją kol ji netapo problema“, – patarė teisės specialistė.

Ji akcentavo, kad turto pirkėjas, ir turto hipotekos ar kitokio įkeitimo atveju, yra jo šeimininkas, ir su tuo, kaip minėta, susijusios ne tik teisės, bet ir pareigos. Pavyzdžiui, prižiūrėti turtą, mokėti mokesčius, tvarkyti, remontuoti butą ar kaupti daugiabučio namo fonde lėšas su kaimynais, jei būstas yra daugiabučiame name.

Teisininkė pastebėjo, kad pasitaiko atvejų, kai būstą su kreditu pirkę ir jį hipoteka įkeitę žmonės mano, kad būsto savininku tampa kreditorius, kuris yra atsakingas už esminius sprendimus susijusius su turtu, ir skolininkui pavyks kai kurių įsipareigojimų išvengti.

„Tačiau taip nėra: turto savininkas, o ne kreditorius yra atsakingas už visas paminėtas bei kitas priklausančias pareigas ir nuo jų pasislėpti bandyti nėra prasmės. Kaip ir nuo kredito ar hipotekos sutarčių: pranešimų ignoravimas, adreso pakeitimas ar išvykimas į užsienį problemos neišspręs, tik ją pagilins – privers kreditorių imtis kraštutinių išieškojimo veiksmų. Ne kartą esu girdėjusi iš kolegų, dirbančių kreditų, skolų valdymo, sandorių srityse, kad tokiose situacijose atsidūrę žmonės pasielgia neapdairiai. Labai svarbu elgtis protingai ir situaciją kuo greičiau spręsti, nes sprendimo būdų tikrai yra, o delsimas ar neapgalvoti veiksmai gali virsti rimta problema“, – įspėjo ekspertė.

Susidūrus su sunkumais vykdyti kredito sutarties įsipareigojimus – laiku mokėti paskolos įmokas – galimi skirtingi sprendimai. Pradėti vertėtų nuo bandymo sutarti su kreditoriumi dėl laikino įmokų mokėjimo nukėlimo, kredito grąžinimo termino pratęsimo – tokiu būdu sumažėtų mėnesinės įmokos.

Kiti sprendimai – sunkiau realizuojami, tačiau taip pat galimi: galima parduoti įkeistą turtą ir padengti kreditą, parduoti kartu su įsipareigojimais, išnuomoti ir nuomos sutarties pagrindu gautas įmokas skirti kredito įmokų dengimui, refinansuoti turimą kreditą, įkeisti papildomą nuosavybės teise turimą turtą arba sudaryti svetimo turto hipoteką, jei turto vertė atitinka įsipareigojimų dydį, ar ieškoti kitų sprendimų pagal individualią situaciją.

Visus šiuos sprendimus dėl tolimesnių veiksmų savo iniciatyva priima įkeisto turto savininkas, tačiau turi juos suderinti su kreditoriumi ir gauti jo sutikimą.

„Gyvename skubėjimo laikais, kai dažnai neturime pakankamai laiko ir galimybių susitaupyti visos dideliam pirkiniui reikalingos sumos. Tačiau tai – ir didelių galimybių laikai, kai tikrai galime pasiskolinti ir įgyvendinti svajones. Tą ir darykime, tik atidžiai susipažinkime ir žinokime savo įsipareigojimus, jų laikykimės bei atsakingai spręskime besikeičiančias situacijas“, – linkėjo „Citus“ teisininkė Ieva Pukelienė.