Augimas po karantino

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje trečiąjį ketvirtį šiemet sudarė 1 454,8 euro ir, palyginti su antruoju ketvirčiu, padidėjo 4 proc. Pasak Statistikos departamento, viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 546 eurus ir buvo 2,1 proc. didesnis, privačiajame – 1 414,1 euro ir buvo 5,2 proc. didesnis.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje šių metų trečiąjį ketvirtį labiausiai – 18,4 proc. – išaugo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (kiek keista, nes ji karantino metu buvo labiausiai suvaržyta) bei kitoje aptarnavimo veikloje (10,9 proc.), o sumažėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (8,7 proc.), finansinės ir draudimo (3,6 proc.) bei informacijos ir ryšių (0,9 proc.) veiklose.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 927,9 euro ir, palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, padidėjo 4,4 proc. Viešajame sektoriuje jis sudarė 979,7 euro (2,5 proc. didesnis), privačiajame – 904,8 euro (5,5 proc. didesnis).

Realusis darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 4,5 proc. Viešajame sektoriuje – 2,6 proc., privačiajame sektoriuje – 5,6 proc.

Prieš metus ir dabar

Lyginant šių metų trečiąjį ketvirtį ir praėjusiųjų tokį patį laikotarpį, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 10,4 proc. Viešajame sektoriuje – 12,7 proc., privačiajame – 9,3 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose: nuo 2,9 proc. (žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės) iki 20,5 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo).

Nenuostabu, kad, dėl susiklosčiusios situacijos ir kylančių išbandymų, atlyginimai ypač sparčiai kilo sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 11,2 proc. Viešajame sektoriuje – 13,2 proc., privačiajame – 10,2 proc.

Realusis darbo užmokestis šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu pernai, padidėjo 10,1 proc.: viešajame sektoriuje – 12,1 proc., privačiajame – 9,1 proc.

Atsigavimo priežastys

Pasak turto valdymo bendrovės "INVL Asset Management" vyriausiosios ekonomistės I.Genytės-Pikčienės, pasibaigus pirmajam karantinui, Lietuvoje ekonomikos pulsas atsigavo.

"Atsitiesę gyventojų lūkesčiai ir vartojimas leido atsigauti į vidaus rinką orientuotiems verslams. Jau gegužę mažmeninės prekybos atstovai džiūgavo visiškai susigrąžinę savo klientus į parduotuves, o vasaros mėnesiais ir rugsėjį jų prekybos apyvartos jau siekė naujus rekordus", – teigė I.Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, sėkmingai su pandemijos iššūkiais tvarkėsi ir eksportuojantys sektoriai.

"Daliai jų pavyko didinti vaidmenį net ir smunkančiose eksporto rinkose. Žemės ūkis šventė labai aktyvų ir sėkmingą sezoną, augant viešosioms investicijoms, sezono įkarštyje darbų nestigo ir statybų sektoriui. Laiku pasibaigęs karantinas padovanojo itin aktyvų ir sėkmingą vasaros sezoną COVID-19 smaigalyje atsidūrusioms maitinimo ir apgyvendinimo veikloms, – komentavo ekonomistė. – Taigi, darbo rinkos aktyvumas grįžo į įprastas vėžes. Pajudėjus užsakymams, atsirado daug laisvų darbo vietų, o karantino praretintos dirbančiųjų gretos ėmė staigiai pildytis. Beje, dėl pandemijos grėsmių dalis darbuotojų iš trečiųjų šalių išvyko, tad sezono įkarštyje, pritrūkus darbo jėgos, teko siūlyti aukštesnes algas."

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad privačiame sektoriuje per metus smarkiai algos padidėjo transporto sektoriuje – jos augo 17,1 proc.

"Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, stabiliai augo informacinių technologijų ir ryšių bei finansų ir draudimo sektoriuose dirbančių asmenų vidutinis darbo užmokestis – jis per metus padidėjo 7,2 ir 6,8 proc. Kiek sparčiau negu antrą ketvirtį didėjo vidutinė mėnesio alga ir daugiausia darbuotojų turinčiuose pramonės ir prekybos sektoriuose", – komentavo ekonomistas.

Viešojo sektoriaus privalumai

I.Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad toliau didėja atotrūkis tarp privataus ir viešojo sektoriaus atlyginimų: 2018 m. algos viešajame sektoriuje pradėjo augti gerokai sparčiau už atlyginimų vidurkį privačiame sektoriuje, ši tendencija tęsiasi iki šiol.

"Šių metų trečiąjį ketvirtį algos, neatskaičiavus mokesčių, viešajame sektoriuje buvo net 12,7 proc. didesnės nei atitinkamą laikotarpį prieš metus. Nenuostabu, kad dėl susiklosčiusios situacijos ir kylančių išbandymų atlyginimai ypač sparčiai kilo sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams. Jiems vidutiniškai darbo užmokestis padidėjo net 20,5 proc. per metus. Sparčiau už šalies vidurkį kilo atlyginimai ir valstybės tarnautojams, specialistams krašto apsaugos ir privalomojo socialinio draudimo srityse. Švietimo sektoriaus darbuotojams atlyginimai išaugo tiek, kiek vidutiniškai šalyje – 10,4 proc. Tuo metu privačiame sektoriuje atlyginimų augimo vidurkis buvo žemesnis – 9,3 proc.", – sako ekonomistė.

Jos teigimu, nors pandemijos antroji banga įsibėgėja ir neapibrėžtumas išlieka didelis, vis dėlto kitąmet atlyginimai vidutiniškai Lietuvoje smukti neturėtų.

"Kitų metų valstybės biudžete jau sukalti kuoliukai dėl tolesnio algų viešajame sektoriuje kėlimo. Numatyta padidinti bazinės pareiginės algos didį, o tai palies visus valstybės tarnautojus, valstybės pareigūnus, teisėjus, karius, politikus, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus, tarp kurių patenka ir socialiniai darbuotojai, pedagogai, ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojai", – sako ji.