„Jei anksčiau dirbome dviem pamainomis, tai dabar viena pamaina. Ir tai ne visu pajėgumu – ne visi darbo centrai. Štai šis suvirinimo robotas dabar irgi yra išjungtas. O šiaip įprastai tai juo virintume ištisai“, – sakė „LT Technologies“ vadovas Giedrius Nomeika.

Mažinti apsukas bendrovė priversta dėl užsakovų. Pastarieji ėmė gaminti mažiau baldų iš lietuviško metalo.

„Po karantino išvyko į keliones ir niekas nebepildė namų atsargų. Tai iš esmės lėmė, kad daugybė prekių liko sandėliuose. Todėl mažinami užsakymai tam, kad išparduotų tai, kas užsilikę sandėliuose“, – kalbėjo G. Nomeika.

Ši įmonė metus užbaigs dar pelningai, bet kitiems – lašinių nebesukaups. Tačiau yra, kas pramonėje šių metų ekonomines pūgas atlaiko dar sunkiau. Kaip skelbia „Creditinfo Lietuva“, 85 pramonės bendrovės bankrutavo. 

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Pernai visų bankrotų skaičius nuo visų veikiančių ir aktyvių įmonių sudarė 0,27 proc. Šiemet – auga ir jau yra didesnis nei 0,3 proc.“, – teigė „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.

„Lietuvos pramoninkų konfederacija vienija 4 tūkst. vidutinių ir stambesnių įmonių. Tai skaičius 90 šiandien dar negąsdina“, – kalbėjo Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Situacija gal ir neatrodo grėsminga, bet atskirose pramonės šakose bankrotai išaugo du ir tris kartus.

„Palyginti su pernai, reikšmingai auga naujų bankrotų procesai transporto priemonių pramonėje, taip pat drabužių siuvimo, įrangos gamyboje“, – savo pastebėjimus išsakė J. Rojaka.

Lietuvos ekonomikos varikliu laikomos pramonės gretos siaurėja, nes ir audrų tiek daug nematyta. Žaliavų kainų svyravimai, aukšta infliacija, sąnaudų augimas, o dabar dar ir kylančios palūkanos.

„Ar dėl to galėtų kilti bankrotai ir sunkumai?! Manau, atskiriems asmenims taip gali nutikti, bet neturėtume to matyti kaip masinio reiškinio. Atsakingos skolinimo nuostatos Lietuvoje galioja jau ilgą laiką“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. 

Pernai visų bankrotų skaičius nuo visų veikiančių ir aktyvių įmonių sudarė 0,27 proc. Šiemet – auga ir jau yra didesnis nei 0,3 proc.

Bet atsakomybė ir gebėjimas valdyti rizikas nėra verslo stiprioji pusė. Anot SEB banko, palyginti su Švedijos, Suomijos ar Vokietijos įmonėmis, krizėms ruošiasi vis dar mažuma Lietuvos bendrovių.

„Valiutų riziką valdo tik 5 įmonės iš 32.  Palūkanų normų lygio riziką – irgi tos pačios penkios. Na, o žaliavų, kas keisčiausia, šiandien turime itin svyruojančias kainas, ypač energetikos sektoriuje, tai ten matome – tik 4 įmones“, – konstatavo SEB banko Finansų rinkų departamento direktorius Irmantas Pociūnas.

Tą patvirtina ir bankrotai. Tik trečdalis bankrutavusių įmonių demonstravo gerus rezultatus.

„Dviem trečdaliams įmonių buvo užfiksuoti tam tikri įsiskolinimai, nemokėjimai laiku“, – sakė  J. Rojaka.

„Daug kas prarado lėšas ir jų neatgavo jas pervedus būtent į Rytus. Tokiu būdu sutriko jų balansai“, – teigė V. Janulevičius. 

Niaukiasi ir ateities prognozės dėl bankrotų.

„Dėsime visas pastangas, kad patys netaptume šios istorijos dalimi“, – sakė G. Nomeika.

Kol kas pramonę varo į priekį tik eksportas.