„Naują Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“  vadovybę vejasi buvusių vadovų aplaidumas ir klaidos. Ilgus metus kelių vyriausybių toleruota „valstybė valstybėje“ ir neatsakingas elgesys atnešė finansinę ir reputacinę žalą visai šaliai“, – BNS atsiųstame komentare cituojama D. Grybauskaitė.

Šalies prezidentė 2015 metų liepą teigė, kad „Lietuvos geležinkeliams“ gresia dešimčių milijonų eurų bauda už išardytą kelią į Latviją. Ji sukritikavo prastą bendrovės darbą su tyrimą atliekančia Europos Komisija. Prezidentės vertinimu, „Lietuvos geležinkeliai“ su EK nebando ieškoti galimų išeičių.

„Lietuvos geležinkeliai“, kur Susisiekimo ministerija turi 100 proc. akcijų, jau elgiasi kaip valstybė valstybėje. Šios bendrovės savivalė ir neatsakingumas gali brangiai kainuoti mums visiems“, – po D.Grybauskaitės susitikimo su tuometiniu susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.

R.Sinkevičius tuomet tikino, kad šiuo geležinkelio ruožu suinteresuota tik naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, o realiausia išeitis yra modernizuoti susisiekimą su Latvija, nutiesiant europinę „Rail Baltica“.

D.Grybauskaitė pernai liepą taip pat kritikavo geležinkelius, kad įmonė netinkamai teikia paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti. Tuomet bendrovė dėl netinkamai pateiktos paraiškos negavo 75 mln. eurų prašytos paramos „Rail Baltica“ ruožui nuo Lenkijos iki Kauno signalizacijai įrengti. Vėliau „Lietuvos geležinkeliai“ paraišką tikslino ir pateikė ją per bendrą Baltijos šalių įmonę „RB Rail“ – 2016 metais EK lėšų projektui skyrė.

Pernai birželį D.Grybauskaitė savo metiniame pranešime kritikavo valstybės valdomas susisiekimo įmones, kad šios veikia neefektyviai, nemoka dividendų.

„Pertvarkų vengimas ir negebėjimas susikalbėti su Europos Komisija, valstybe valstybėje virtusiuose „Lietuvos geležinkeliuose“, mums visiems gali atsieiti ne tik milijonines baudas, bet ir pašlijusią šalies reputaciją“, – skaitydama metinį pranešimą tuomet kalbėjo šalies vadovė.

EK pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą. Anot Komisijos, „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių. Lietuva baudą gali skųsti Liuksemburge veikiančiam Europos Sąjungos teismui.

A. Butkevičius ir A. Kubilius neprisiima atsakomybės

Socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybėje dirbęs Algirdas Butkevičius bei 2008-ųjų pabaigoje premjeru tapęs Andrius Kubilius neprisiima atsakomybės dėl valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ sprendimo išardyti Rengės geležinkelio ruožą, dėl ko Europos Komisija bendrovei pirmadienį skyrė beveik 28 mln. eurų baudą.

2008 metais susisiekimo ministru buvęs A.Butkevičius tvirtina, kad Rengės geležinkelio ruožą reikėjo rekonstruoti, nes jis buvo avarinės būklės, o sprendimas jo neatstatyti priimtas jau A.Kubiliaus Vyriausybės kadencijos metu.

„Asmeninės atsakomybės nejaučiu. Man buvo atneštas aktas, kad reikalinga šio geležinkelio ruožo rekonstrukcija, tai buvo 2008 metais. Taip pat buvo pradėtas ruošti geležinkelio atstatymo projektas. Niekas tuomet nekalbėjo, kad tas geležinkelis nebus atstatytas. Bet tuomet įvyko rinkimai ir šį klausimą reikėtų užduoti mus pakeitusiai Vyriausybei“, – BNS sakė A.Butkevičius.

Tuo metu A.Kubilius sako, kad A.Butkevičiaus teiginiai, jog dėl ruožo neatstatymo kalta konservatorių vadovaujama Vyriausybė, neatitinka tikrovės.

„Jis (A.Butkevičius – BNS) bando pabėgti nuo paprasto fakto, kad sprendimas dėl išardymo buvo priimtas jam vadovaujant Susisiekimo ministerijai“, – BNS sakė A.Kubilius.

Jis pabrėžė, kad EK sprendimas skirti „Lietuvos geležinkeliams“ baudą jo nenustebino. Politiko teigimu, jo vadovaujama Vyriausybė nuolatos ragino „Lietuvos geležinkelius“ atstatyti Rengės ruožą.

„Aš manau, kad niekieno toks sprendimas neturėtų stebinti, ir galima tiktai pasakyti, jog pats sprendimas išardyti tą ruožą buvo visiškai neapgalvotas“, – tvirtino A.Kubilius.

„Lietuvos geležinkeliai“ 34 kilometrų ilgio geležinkelio atkarpos remontą pradėjo 2008-ųjų rugsėjį, o po mėnesio išardė dalį geležinkelio bėgių trumpiausiame kelyje tarp Mažeikių ir Latvijos uostų. „Orlen“ atstovai ne kartą teigė, kad išardžius 19 kilometrų bėgių ruožą Bugeniai-Rengė, padidėjo įmonės transportavimo išlaidos ir pakenkta jos eksporto galimybėms.

2009-ųjų rudenį „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad šio geležinkelio ruožo atstatymas kainuotų beveik 12 mln. eurų, jų dėl tuomet vykusios ekonominės krizės bendrovė skirti negali, todėl šiuos darbus siūlys įtraukti į 2010-2012 metų valstybės investicijų programą. Vėliau atstatyti geležinkelio ruožą žadėjo tuometinis „Lietuvos geležinkelių vadovas Stasys Dailydka, buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tvirtino, kad darbams finansuoti gali būti panaudotos Europos Sąjungos (ES) lėšos, buvo parengtas rekonstrukcijos projektas, tačiau darbai taip ir nepradėti.

Europos Komisija 2013-ųjų kovą „Orlen“ prašymu pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos. Komisija tuomet pranešė siekianti išsiaiškinti, ar išmontavusi ruožo į Latviją bėgius, bendrovė neapribojo konkurencijos Lietuvos ir Latvijos geležinkelių rinkose ir taip nepažeidė Europos Sąjungos antimonopolinių taisyklių, kurios draudžia piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje.

EK pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą. Anot Komisijos, „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių.

Lietuva baudą gali skųsti Liuksemburge veikiančiam Europos Sąjungos teismui.