- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) mokamos tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams privalo būti lygios ES vidurkiui ar bent artėti prie jo. Šalies vadovė kritikuoja ES nevykdant ankstesnio pažado dėl paramos žemės ūkiui, iš tai, jos žodžiais, „yra visiškai nepriimtina“.
„Vertinu (protestą – BNS) kaip nuomonės išsakymą, ir ši nuomonė išties teisinga, nes pirmasis biudžeto pasiūlymas, kurį gavome visos šalys, išties mus nustebino, ypač Lietuvą ir mūsų regioną. Tai, ką suderėjome prieš 7 metus ir ką turėtų gauti mūsų valstybės žemdirbiai 2020 metais, dar gerokai atsiliekame“, – LRT televizijai sakė prezidentė, Briuselyje dalyvaujanti Europos Vadovų Taryboje. Taip ji komentavo Lietuvos žemdirbių Briuselyje rengiamą protesto akciją, reikalaujant didesnių ES tiesioginių išmokų.
Anot jos, po beveik 15 metų narystės ES Lietuvos žemdirbiai privalo gauti ES šalims mokamą vidurkį arba bent jau artėti prie jo.
„Realiai nevykdomas pažadas, vienbalsiškai suderėtas Europos Taryboje – pasirašyta, prabalsuota, ratifikuota. 7 metų biudžeto paketo dalis dėl žemės ūkio paramos nėra vykdoma iki šiol, o nauji pasiūlymai nuo tos nevykdytos sumos prasideda, iš tai yra visiškai nepriimtina“,– teigė D. Grybauskaitė.
Ji taip pat pabrėžė, kad jei Didžioji Britanija išstos iš ES be susitarimo, bendras ES biudžetas sumažės apie 15 mlrd. eurų kasmet, o tai gali sumažinti finansavimą visoms sritims – ne tik žemės ūkiui, bet ir struktūriniams fondams.
Prezidentės teigimu, šiuo metu Taryboje apie žemės ūkį nediskutuojama, tačiau žemdirbių išsakyta pozicija – svarbi.
„Viskas priklauso nuo politinės valios ir pasirengimo, bet labai didelė rizika, jei užsitęs derybos dėl „Brexit“, kad Europos biudžeto 7 metų derybos gali prasidėti jau su kitu parlamentu ir baigtis vėliausiai 2020 metų kovą“, – teigė D. Grybauskaitė.
Lietuvos žemdirbiai, reikalaudami didesnių ES tiesioginių išmokų, ketvirtadienį 15 val. Briuselyje rengia protesto akciją. Be Lietuvos, joje dalyvauja Lenkijos, Latvijos ir Čekijos žemdirbių atstovai.
2013 metais Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta, kad 2019 metų pabaigoje Lietuvos ūkininkai gaus ne mažiau nei 196 eurus už hektarą. Šiuo metu ūkininkai gauna 170 eurų, o Europos Komisijos siūlymu, 180 eurų Lietuva gaus tik 2027 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.1
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų1
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
M. Skuodis Singapūre su vietos politikais, verslu aptars glaudesnį šalių bendradarbiavimą1
Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį vyksta į Singapūrą, kur susitikime su šios šalies ministrais ir verslo atstovais aptars glaudesnį šalių bendradarbiavimą transporto, telekomunikacijų ir inovacijų sektoriuose. ...
-
M. Navickienė Jonavoje atidarys regioninį karjeros centrą2
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį Jonavoje atidarys Užimtumo tarnybos regioninį karjeros centrą. ...
-
Naujas mokestis piktina gyventojus: daliai tenka susimokėti ir papildomą šimtą eurų19
Gyventojai piktinasi išaugusiais mokesčiais už notarų paslaugas. Tačiau notarai skėsčioja rankomis, mat papildomais mokesčiais gyventojus apkrovė Registrų centras, o šie esą tik įpareigoti valstybinei įmonei tuos pinigus surinkti. Ank...
-
Lietuvių atostogos: nebe svetur ir be patogumų2
Apie lietuvių atostogų planus LNK žurnalistas kalbėjosi su vilniečiais ir „Revolut“ atstove Akvile Adomaityte. ...
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų8
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose7
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...