„Aš manau, kad valstybė, kaip „Igničio“ savininkas, turėtų „Igničiui“ nustatyti tam tikrus reikalavimus ar palinkėjimus per lūkesčių laišką, kad bent vienas iš aukcionų būtų laimėtas“, – pirmadienį televizijos TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė jis.

„Turbūt visą laiką noras būtų, kad ir nacionalinė kompanija kažką laimėtų. (...) Bet konkursai yra konkursai, aukcionas yra aukcionas – kas mokės daugiau, tas jas (teises vystyti jūrinius vėjo parkus – BNS) gaus“ , – į klausimą, koks yra valstybės interesas jūrinių vėjo parkų aukcionuose, ar kad jūrinius vėjo parkus vystytų nacionalinė kompanija, ar užsienio investuotojai, atsakė D. Kreivys.

Finansų ministerija valdo 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, smulkieji akcininkai – 25,01 proc.

Energetikos ministro teigimu, nemaža dalis didžiausių užsienio vėjo jėgainių parkų vystytojų „ir dabar suka sparnus aplink šituos (jūrinius vėjo – BNS) parkus“.

„Mes esame pirmieji, kurie vykdysime aukcionus Baltijos jūros rytinėje dalyje ir tikrai manau, kad konkursai bus rimti“, – tvirtino ministras.

D. Kreivys pabrėžė, jog valstybė tikisi, kad iš jūrinių vėjo parkų gaus pinigų į biudžetą. 

Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjų parkus. Pirmojo 700 megavatų (MW) galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje.

Antrasis tokios pat galios vėjo parkas būtų vystomas be valstybės paramos, jo laimėtojas, skirtingai nei pirmojo, turėtų pats atlikti jūros tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus.

Be „Ignitis grupės“, pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje aukcione taip pat ketina dalyvauti „Green Genius“, „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“, juo domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, Lietuvos „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo jėgainių parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.

Abu vėjo parkus Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų.