„Terminalo Baltijos šalims užtenka. Taip pat turime visas indikacijas, kad Suomija ir Estija kartu iki šildymo sezono pradžios pasistatys savo terminalą“, – žurnalistams po trečiadienio Vyriausybės posėdžio sakė D. Kreivys. Jo žiniomis bendras šių valstybių projektas dėl SGD terminalo pirkimo pasistūmėjęs „gan toli“.

Vis tik ministras neatmetė, kad dujų vartojimą kartais tektų riboti jų suvartojantiems daugiausiai.

„Baltijos šalims, taip, šiandien terminalo užtenka – su tam tikru nedideliu, kartais, ribojimu didesniems vartotojams. Iš principo, esame tikrai saugūs“, – kalbėjo D. Kreivys.

ELTA primena, kad balandžio pradžioje Lietuva tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe, kuri visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio pradžios veikia be rusiškų dujų importo.

Šiuo metu Klaipėdos SGD terminalo klientai rezervavę išdujinimo visus pajėgumus šiems dujų metams, tai yra iki rugsėjo 30 dienos. Gavus naujausias klientų užklausas, iš viso einamiesiems dujų metams yra užsakyta 23,9 TWh Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų.

Per 2021 m. vykusią metinę pajėgumų skirstymo procedūrą 2021 m. spalio 1 d. prasidėjusiems dujų metams iš anksto buvo užsakyta 8,9 TWh SGD terminalo išdujinimo pajėgumų.

Pasak terminalą valdančios „Klaipėdos naftos“ komercijos direktoriaus Mindaugo Navako, ilguoju laikotarpiu Klaipėdos SGD terminalo techninius išdujinimo pajėgumus būtų galima išplėsti nuo esamų 3,75 mlrd. kub. m iki 5 mlrd. kub. metrų. Kad terminalo plėtra svarstoma, praeitą savaitę patvirtino ir D. Kreivys.