„Baltarusiška elektra, kuri fiziškai patenka į Lietuvą per BY ir LT jungtį, yra suprekiaujama Latvijos prekybos zonoje – tokiu būdu Lietuva vartoja ir sumoka už baltarusišką elektrą. Tai kelia grėsmę Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektui, sukuria priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių ir taip trukdo siekti Europos Sąjungos žaliosios energetikos tikslų“, – sakė D. Kreivys, nuotoliniu būdu susitikęs su už energetiką atsakinga eurokomisare K. Simson.

„Būtina nauja trišalė metodika, užkardanti baltarusišką elektrą, ir Lietuva tikisi Europos Komisijos paramos užtikrinant visišką Astravo blokadą“, – akcentavo susitikime ministras.

Eurokomisarė K. Simpson užtikrino, kad Lietuva, sprendžiant šį klausimą, turi visokeriopą Komisijos paramą.

Kadri Simson, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Baltarusijos Atominės Elektrinės (AE) grėsmė Europos Sąjungai (ES), vertinant saugumo, sveikatos ir aplinkosaugos klausimus, įvardinta ir Europos Vadovų Tarybos išvadose bei Europos Parlamento rezoliucijoje, tad ministras paragino EK imtis skubių ir veiksmingų priemonių jų įgyvendinimui. Pasak K. Simson, branduolinis saugumas yra absoliutus prioritetas tiek Europos Komisijoje (EK), tiek ir jos kaimynystėje.

D. Kreivys su eurokomisare taip pat aptarė Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais eigą. Lietuva jau yra užsitikrinusi 720 mln. eurų ES finansinę paramą antrajam sinchronizacijos etapui ir kartu su kitomis Baltijos valstybėmis planuoja kreiptis dėl paramos trečiajam etapui.

Ministras pabrėžė, kad Lietuva siekia spartinti svarbiausių sinchronizacijos projektų eigą, kad Baltijos šalių elektros sistemos veiktų nepriklausomai, o jų stabilumas ir atsparumas trikdžiams būtų išbandytas nelaukiant numatytos sinchronizacijos 2025 metais. Pasak eurokomisarės, Baltijos šalys gali būti tikros Europos Komisijos politine parama šiam projektui.

Susitikime taip pat aptartas ES Žaliojo kurso įgyvendinimas energetikos sektoriuje. D. Kreivys pabrėžė, kad Lietuva yra pasiryžusi siekti ES Žaliojo susitarimo tikslų ir jau 2030 metais planuojama pusę elektros generuoti iš atsinaujinančių šaltinių – tai yra 5 proc. daugiau atsinaujinančios elektros, nei numatyta Nacionaliniame energetikos ir klimato plane.

D. Kreivys su eurokomisare taip pat aptarė ir jūrinio elektros kabelio „Harmony Link“ projekto įgyvendinimo eigą. Ministras paprašė Komisijos tarpininkauti, kad visi reikalingi leidimai jūros dugno tyrimams atlikti būti gauti laiku.