Visgi, pasak ministro, nepaisant kylančios grėsmės, atsijungimas nuo BRELL žiedo turi būti tvarkingas, užtikrinant tinklo stabilumą ir nepažeidžiant sutarčių.

„Grėsmė visą laiką yra, nes kuomet tavo tinklo stabilumą palaiko Maskva ir dažnį kontroliuoja Maskva, tai yra didžiulė grėsmė, natūralu. Tai yra priešiška valstybė. Tai kuo greitesnis atsijungimas yra didžiulis gėris“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė D. Kreivys.

Tačiau ministras pabrėžia, kad atsijungimas nuo BRELL žiedo turi būti tvarkingas. Pasak jo, turi būti užtikrintas tinklo stabilumas ir nepažeistos sutartys.

Grėsmė visą laiką yra, nes kuomet tavo tinklo stabilumą palaiko Maskva ir dažnį kontroliuoja Maskva, tai yra didžiulė grėsmė, natūralu.

„Atsijungti turime tvarkingai, kad būtų užtikrintas tinklo stabilumas ir tai būtų padaryta pagal visas sutartis, visas teisines priemones, kad būtų įgyvendinti visi projektai, kurie leidžia tą stabilumą palaikyti“, – sakė D. Kreivys.

„Mes tuos projektus stengiamės palaikyti, išrinkti iš visų sinchronizacijos projektų pačius esminius projektus ir juos įgyvendinti, tada teisiškai atlikti visas procedūras, tiek susitarus su Baltijos šalimis, tiek su Komisija, tiek su tinklais, tiek atsižvelgiant į BRELL sutartį, kurią turime su Rusija, Baltarusija, pagal sutarties normas tai padaryti. Ir stengiamės padaryti kuo greičiau tuos dalykus“, – patikino jis.

Lietuva, Latvija ir Estija vis dar prisijungusios prie vadinamojo BRELL žiedo, be Baltijos valstybių, jungiančio Baltarusiją bei Rusijos šiaurės vakarus. Ši energetinė infrastruktūra valdoma dispečerinėse Maskvoje.