Tai jis teigė penktadienį Taline susitikęs su už energetiką atsakingais Latvijos ir Estijos ministrais.

„Lietuva skiria visus išteklius ir deda visas pastangas, kad būtų įgyvendintas sinchronizavimo spartinimo planas. Turime siekti maksimalaus elektros sistemų atsparumo ir pasirengti spartesnei sinchronizacijai, todėl labai atidžiai stebime visus būtinos infrastruktūros įgyvendinimo veiksmus. Tam reikalingas visų dalyvaujančių šalių besąlyginis sutelktumas visais lygiais“, – Energetikos ministerijos pranešime teigė D. Kreivys.

„Pasitraukimas iš BRELL sistemos ir sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais turi būti įvykdyti kuo greičiau“, – sakė ministras.

Tam reikalingas visų dalyvaujančių šalių besąlyginis sutelktumas visais lygiais.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prie žemyninės Europos tinklų Baltijos šalys buvo sutarusios prisijungti 2025 metų pabaigoje, tačiau Lietuva siekia baigti šį procesą jau 2024 metų vasarį.

D. Kreivys anksčiau teigė, jog ankstesnė sinchronizacijos data kelia abejonių Latvijai ir Estijai, o labiausiai tam priešinasi Estijos tinklo operatorė „Elering“. 

Energetikos ministerija pranešė, jog susitikimo metu ministrai taip pat aptarė energetinį saugumą regione ir Europos Sąjungoje, strateginių su juo susijusių projektų įgyvendinimą bei bendradarbiavimą įgyvendinant atsinaujinančios energetikos projektus.

Ministrai taip pat aptarė elektros rinkos struktūros reformą – ilgalaikėje perspektyvoje būtina vengti didelių kainų svyravimų, išlaikyti ir plėtoti naują energijos gamybą, spręsti nepakankamos vietos gamybos problemą.

Trijų Baltijos šalių energetikos ministrų susitikimas vyko Estijos kvietimu ir iniciatyva, 2023 metais šaliai pirmininkaujant Baltijos Ministrų Tarybai.