„Tai yra kertinis sinchronizacijos projektas, be kurio mes negalėtume atlikti sinchronizacijos. Kaip ir vienas iš toliau esančių projektų – „LitPol Link“ sinchroninė jungtis su visais transformatoriais – čia yra kitas projektas, be kurio mes negalėtume judėti“, – trečiadienį vieno iš dviejų sinchroninių kompensatorių pristatyme Alytaus rajone žurnalistams sakė D. Kreivys. 

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, Lietuvos priklausomybė Rusijos kontroliuojamai IPS/UPS sistemai – vienintelis likęs nemalonus ryšys su Rytų erdve. 

„Mes čia matome technines priemones, kurios užtikrins, kad Lietuvos energetikos sistema tuo metu (2025 metų pradžioje įvykus sinchronizacijai - BNS) galės veikti patikimai ir stabiliai“, – sakė I. Šimonytė.

Mes čia matome technines priemones, kurios užtikrins, kad Lietuvos energetikos sistema tuo metu galės veikti patikimai ir stabiliai.

 

„Čia yra tie projektai, kurie užtikrina daugiau saugumo ir Lietuvoje, ir Estijoje, ir Latvijoje“, – kalbėjo premjerė.

„Litgrid“ vadovo Roko Masiulio teigimu, sinchroniniai kompensatoriai, kurie reikalingi tinkle palaikyti inerciją, padės Lietuvai integruoti daugiau atsinaujinančios energetikos bei didelio masto energetikos objektams.

„Šitas visai nedidelis objektas padarys tą patį, ką daro didžiulė elektrinė palaikydama inerciją tinkle. Kadangi jis atidirbs, tai elektrą galės gaminti atsinaujinanti energetika – saulė ir vėjas. Juos (kompensatorius – BNS) turėdama Lietuva galės integruoti daugiau atsinaujinančios energetikos“, – teigė R. Masiulis. 

Jo teigimu, į Alytaus ir Telšių pastotes atgabentus sinchroninius kompensatorius prie tinklo planuojama prijungti 2024 metų pavasarį. Tuo metu kitų metų vasarą, pasak R. Masiulio, Baltijos šalys turės keturis tokius įrenginius – po du Lietuvoje ir Estijoje.

Pasak R. Masiulio, šiuo metu ruošiamas maršrutas kitais metais planuojamam atgabenti trečiajam sinchroniniam kompensatoriui į Vilniaus rajone esančią Neries pastotę.

„Renkamės tarp dviejų galimybių. Greitai vešime didelį transformatorių į Neries pastotę. Jeigu jis bus sėkmingai nuvežtas, tikėtina, kad tokiu pat maršrutu (sausuma – BNS) mes vešime ir sinchroninį kompensatorių“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

„Kita opcija – vežti geležinkeliu, bet pakankamai sudėtinga su vagonais. Šioje vietoje net kalbamės su ukrainiečiais, (...) jie turi specifinį vagoną, kurių yra keli Europoje“, – kalbėjo R. Masiulis.

Pakeis dujinius Elektrėnų blokus

Pasak D. Kreivio, Lietuva visą sau reikalingą elektrą šiuo metu galėtų pasigaminti greta atsinaujinančių išteklių naudojant dujas, taip pat pasitelkus kogeneracines jėgaines.

Kad turėtume geras kainas ir galėtume dekarbonizuoti visą ekonomiką, mums reikia dar toliau vystyti atsinaujinančios energetikos šaltinius ir šitas įrenginys tam padės.

 

„Lietuva yra saugi elektros generavimo požiūriu, bet su kaina nesame visi patenkinti. Tam, kad turėtume geras kainas ir galėtume dekarbonizuoti visą ekonomiką, (...) mums reikia dar toliau vystyti atsinaujinančios energetikos šaltinius ir šitas įrenginys tam padės“, – teigė D. Kreivys.

„Paleidus šitą įrangą (kompensatorius – BNS) jau nereikėtų deginti dujų, „sukti“ Elektrėnų, gaminti elektros, o paprasčiausiai šie įrenginiai žymiai pigiau gamintų inerciją tinkle“, – kalbėjo energetikos ministras.

D. Kreivys pažymėjo, kad visos Lietuvą pasiekusių sinchroninių kompensatorių dalys yra pagamintos Europoje bei tikino, jog įrenginiuose nėra Kinijoje pagamintų komponentų.

Birželio pabaigoje LRT skelbė, kad „Litgrid“ perka Kinijoje pagamintą sinchronizavimui skirtą įrangą. Bendrovė tuomet patvirtino įsigijusi Vokietijos pramonės milžinės „Siemens“ Kinijoje pagamintos įrangos, tačiau teigė, kad toks sprendimas priimtas šiai įmonei perkėlus įrangos gamybą iš Europos.

Telšių pastotę sinchroninis kompensatorius pasiekė rugsėjo 1 dieną, tuo metu į Alytų paskutiniai įrenginio komponentai atgabenti rugsėjo 13 dieną.

Kompensatorius į Telšius gabentas sausumos keliais ant specialios platformos specialiai jam pritaikytu maršrutu pasinaudojant ir „Orlen Lietuvai“ skirtam reaktoriui gabenti rekonstruota kelio atkarpa, į Alytų– pakrautas į baržą ir Nemunu atplukdytas į Kauną, po to ant platformos sausuma atgabentas į Alytaus pastotę.

Vokietijos „Siemens Energy“ gamykloje pagaminti daugiau nei 460 tonų sveriantys įrenginiai buvo išardyti į atskiras dalis. Jie rugpjūčio 27 dieną į Klaipėdos uoste esančią jūrų krovinių kompaniją „Bega“ laivu „BBC Destiny“ atplukdyti iš Roterdamo.

„Litgrid“ ir „Siemens Energy“ 2021 metų gruodį pasirašytos sutarties vertė siekia 87,4 mln. eurų (be PVM).

Alytaus ir Telšių transformatorių pastotėms skirti kompensatoriai yra du iš trijų, kuriuos yra užsakiusi „Litgrid“. Trečiasis į Vilniaus rajone esančią Neries pastotę bus atgabentas ir prie tinklo prijungtas kitais metais.

Latvijoje ir Estijoje taip pat bus įrengiama po tris sinchroninius kompensatorius.