- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektrą gaminančių įmonių vadinamieji viršpelniai vėl taps aktualūs, jei elektros kaina grįš į buvusias aukštumas.
„Šiuo metu kainos yra žymiai žemesnės už tą slenkstį, nuo kurio skaičiuojami viršpelniai. (...) Viršpelnių klausimas bus aktualus, jeigu kaina grįžtų į tas buvusias aukštumas. (...) Jei kainos pakils, tą mechanizmą reikia turėti“, – antradienį LRT radijui sakė Jungtinėse Valstijose viešintis ministras.
Taip jis kalbėjo Lietuvai baigiant rengti derybinę poziciją dėl Švedijos elektrą gaminančių įmonių viršpelnių pasidalinimo.
Europos Sąjungos energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje sutarė, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis.
Reglamente aiškiai parašyta, kad šalis, kuri daugiausiai eksportuoja, ji turi dalytis viršpelniais. Šiuo atveju reikėjo aiškiai nustatyti, kad tai – Švedija.
„Situacija yra tokia, kad judame pagal mūsų sudėliota planą. (...) „Litgrid“, VERT išanalizavo visus mūsų srautus, kaip jie juda, kokie srautai atiteka iš Švedijos, kokie – iš Latvijos, Estijos, Suomijos“, – sakė ministras.
„Reglamente aiškiai parašyta, kad šalis, kuri daugiausiai eksportuoja, ji turi dalytis viršpelniais. Šiuo atveju reikėjo aiškiai nustatyti, kad tai – Švedija“, – pridūrė jis.
D. Kreivio teigimu, Lietuva savo analizę ateinančią savaitę ketina pristatyti Europos Komisijai, kuri tarpininkauja šiame procese.
„Toliau sėsime, kalbėsime su Švedija“, – sakė jis.
Ministras neatmetė, kad šio mechanizmo gali ir neprireikti, tačiau pabrėžė, jog jį būtina turėti.
Vidutinė elektros kaina Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje, iš kurios „NordBalt“ jungtimi į Lietuvą tiekiama elektra, „Nord Pool“ biržoje liepą siekė 115,37 euro, rugpjūtį – 289,28 euro, rugsėjį – 224,46 euro už megavatvalandę, spalį – 74,15 eurų už megavatvalandę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse12
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...