Aiškumo reikėjo anksčiau

Pagal Vyriausybės gegužės pabaigoje patvirtintą tvarką, nuo liepos iki gruodžio pabaigos valstybė buitiniams vartotojams už elektrą padengs iki 9 ct už 1 kWh, tačiau ne daugiau kaip iki 24 ct, – žemiau šių žemutinių ribų nebus kompensuojama.

BNS kalbinti nepriklausomų elektros tiekėjų atstovai sutiko, kad Vyriausybės patvirtinta kompensacijų tvarka ir reguliuotojo paskelbta visuomeninė elektros kaina (standartinis vienos laiko zonos tarifas nuo liepos sieks 33 ct už 1 kWh) vartotojams suteikė daugiau aiškumo.

„Ko gero, šiuos skaičius reikėjo žinoti jau prieš gerą mėnesį, kad klientai suprastų, koks bendras vaizdas, bendras paveikslas, galėtų objektyviai suprasti, ką siūlo nepriklausomi tiekėjai, kokia visuomeninio tarifo kaina, kokia valstybės parama. Dabar vaizdas aiškus“, – BNS teigė tiekėjos „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.

Pasak bendrovės „Ignitis“ atstovės Lauros Beganskienės, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbta visuomeninė elektros kaina leidžia vartotojams įsitikinti, kad elektra brangsta ne dėl rinkos liberalizavimo.

„VERT paskelbta visuomeninio tiekimo kaina tik patvirtina, kad ne elektros rinkos liberalizavimas darė įtaką elektros kainos šuoliui. Kaina galutiniam vartotojui labiausiai priklauso nuo elektros kainos biržoje ir jos ateities sandorių“, – BNS teigė L.Beganskienė.

Energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga taip pat sutiko, kad žinia apie kompensacijas ir visuomeninę kainą suteiks daugiau aiškumo, tačiau abejojo, ar ji pasieks visus vartotojus. Pasak jo, kai kuriems gyventojams liberalizavimas gali būti vis dar neaiškus.

„Dalis vartotojų, sakyčiau, iki galo dar nelabai supranta, ką reiškia likti su bendrove „Ignitis“, o kas yra pereiti pas ją kaip nepriklausomą tiekėją. Tai vienos iš dedamųjų, kurios bet kuriuo atveju jau turėjo atsakyti į tą klausimą. Ar visi vartotojai tą žinutę suprato, ar visi tai supras, nesu tikras, tačiau tai bet kuriuo atveju suteiks aiškumo“, – sakė M.Giga.

Jo nuomone, reguliuotojo patvirtintas 33 ct visuomeninis tarifas gali būti paskata trečiojo etapo – mažiausiems vartotojams – pasirinkti nepriklausomą tiekėją nelaukiant metų pabaigos.

„Jeigu toliau naudositės visuomeniniu tiekimu, mokėsite tiek pat, kiek pasirinkęs nepriklausomą tiekėją, – 24 ct po kompensacijos. Tai suponuoja, kad galbūt nėra ko laukti net ir trečiajai bangai – reikia rinktis tiekėją dabar, nes pas visuomeninį tiekėją nebus kažko kito, nebus kažkaip geriau“, – teigė „Elektrum Lietuva“ vadovas.

Dalis tikrai pavėluos

Nepriklausomo tiekėjo vis dar nepasirinko 290,4 tūkst., arba 39 proc., antrojo etapo vartotojų, rodo VERT birželio 9 d. pateikti duomenys. Tai vartotojai turi padaryti iki birželio 18 d. (imtinai), o pasirašę sutartis vėliau, elektrą iš tiekėjo galės pirkti nuo rugpjūčio.

Artėjant galutiniam terminui, daugelis nepriklausomų tiekėjų atstovų teigia pastebintys augančius vartotojų srautus.

Pasak L.Beganskienės, pastaruoju metu bendrovės „Ignitis“ klientų aptarnavimo ir skambučių centruose kelis kartus išaugo klientų srautai.

50 ct – iki tiek elektros kilovatvalandės kaina gali šoktelėti iki metų pabaigos.

Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos vadovo ir tiekėjos „Perlas energija“ direktoriaus Viliaus Juraičio teigimu, vien birželio 7 d. įmonė pasirašė 2,5 tūkst. sutarčių.

Vis dėlto, pasak „Enefit“ vadovo V.Koryznos, klientų srautui augant, įmonė staigaus jų šuolio nejaučia.

„Elektrum Lietuva“ vadovas M.Giga mano, kad vartotojų delsimą pasirinkti tiekėją lemia vasara, taip pat antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo atidėliojimas ir užtrukę valdžios institucijų sprendimai dėl kainų ir kompensacijų.

„Dabar tas toks atidėsime ar neatidėsime, kaina bus tokia ar kitokia, o dar vasara, – dėl to vartotojai truputį tarsi ir užsnūdo“, – svarstė M.Giga.

Pašnekovai prognozuoja, kad nepriklausomą tiekėją besirenkančių klientų srautai piką pasieks kitą savaitę. Vis dėlto kai kurių įmonių atstovai neatmeta tikimybės, kad iki birželio 18 d. gali nespėti aptarnauti visų klientų, todėl daliai antrojo etapo vartotojų kuriam laikui bus užtikrintas garantinis tiekimas.

„Pirmojo liberalizavimo etapo patirtis leidžia prognozuoti, kad net ir labai stengdamiesi, paskutinėmis dienomis visų norinčių fiziškai ar telefonu sudaryti sutartis aptarnauti galime nespėti“, – teigė bendrovės „Ignitis“ atstovė L.Beganskienė.

V.Koryzna prognozuoja, kad bent jau liepos mėnesį apie trečdaliui antrojo etapo vartotojų gali tekti naudotis garantiniu tiekimu.

„Vertinant potencialių klientų diskusijas įvairiuose forumuose ir socialinėje medijoje, galime matyti, kad dažna diskusija vyksta ir dėl to, kad garantinis tiekimas – nieko blogo. Atrodo, kad iš tų 390 tūkst. (birželio 6 d. nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų) galimai bent trečdalis tikrai gali būti priversti naudotis garantiniu tiekimu“, – teigė V.Koryzna.

Iki birželio 18 di. nepriklausomo tiekimo nepasirinkusiems vartotojams ESO laikinai teiks garantinio tiekimo paslaugą, o jos kaina bus 25 proc. didesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina, be to, teks papildomai mokėti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Tačiau ir šiems vartotojams bus taikoma 9 ct valstybės subsidija.

Kainas lemia rinka

Nepriklausomų tiekėjų atstovų teigimu, elektros kainas lemia situacija rinkoje. Todėl jie negalėjo atsakyti, kaip likęs laikas iki galutinio pasirinkimo paveiks tiekėjų tarpusavio konkurenciją.

„Negaliu komentuoti už kitus tiekėjus. Konkurentai, natūralu, stebi vienas kitą. Bet vieno dalyko reikia nepamiršti – šiuo metu nepriklausomi elektros tiekėjai labiausiai konkuruoja su nuotaikomis biržose. Tai šiuo metu turbūt didžiausias konkurentas, jeigu norima kalbėti apie tai, ar  kainos ateityje dėl konkurencijos mažės, ar nemažės“, – teigė bendrovės „Perlas energijos“ direktorius V.Juraitis.

„Kainos priklauso ir nuo vidinės konkurencijos, kuri šiuo metu yra Lietuvoje, ir, be abejo, nuo tos konkurencijos, kuri šiuo metu vyksta biržose, kurios labai smarkiai reaguoja į tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje ir Europoje“, – pridūrė jis.

Konkurencijos nebus

Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas įsitikinęs, kad, Vyriausybei patvirtintus elektros kainų kompensavimo tvarką, artimiausią pusmetį konkurencijos tarp nepriklausomų tiekėjų nebus.

„Svarbu pasirinkti, kad būtų ne daugiau kaip 33 ct už kWh ir mokėtum 24 ct. Praktiškai gali bet ką pasirinkti ir artimiausią pusmetį mokėsi 24 ct“, – BNS sakė V.Jankauskas.

Jo nuomone, likus savaitei, nepriklausomų tiekėjų siūlomi vienos laiko zonos planai su fiksuota kaina neturėtų būti didesni nei visuomeninė elektros kaina – 33 ct.

„Nemanau, kad jie dabar kels kainą. Visi žino ir girdėjo, kad 33 ct yra riba, kuri vartotojui nieko nekainuoja, o jeigu jau daugiau bus, tai jam kainuos. Dabar nereikia erzinti vartotojų“, – teigė V.Jankauskas.

Vis dėlto rinkos dalyviai negalėjo pažadėti, kad kitą savaitę vienos laiko zonos fiksuotas tarifas neperkops 33 ct ribos.

„Mūsų nuomone, taip nutikti greičiausiai neturėtų. Bet dar kartą pabrėšiu – rinka yra be galo dinamiška. Viskas priklauso nuo biržos ir nuo to, kiek vartotojų ateis ir pasirašys sutartis“, – teigė V.Juraitis.

„Mes matome, kad elektros rinka yra tokia dinamiška ir tokia greitai besikeičianti, kad politiniai įvykiai, tiekimo sprendimai Europos ir Lietuvos lygiu labai smarkiai lemia ateities finansinių sandorių kainą. Dėl to tai daro tiesioginę įtaką ir kainos fiksavimo planams“, – aiškino V.Koryzna.

Jis neatmetė tikimybės, kad metų pabaigoje elektros kaina gali pasiekti ir 50 ct už 1 kWh ribą.

„Kainos prieš keletą savaičių jau buvo pasiekusios ir peržengusios 33 ct už 1 kwh ribą. Nors pastaruoju metu kainos nebeviršija šios ribos, negalime atmesti ir tokio varianto – elektros rinkoje nematome konkrečios ir ilgalaikės kainų judėjimo krypties“, – teigė L.Beganskienė.

Pigiausia ir brangiausia

Lietuvos energetikos agentūra, remdamasi preliminariomis tiekėjų siūlomomis kainomis, trečiadienį skelbė, kad brangiausiai parduoti elektrą siūlo „Enefit“, o pigiausiai – „Elektrum Lietuva“.

„Enefit“ vienos laiko zonos plano su fiksuota kaina tarifas siekė 34,3 ct  už 1 kWh, „Igničio“ – 31,1 ct, „Perlas energija“ – 30,9 ct, „Elektrum Lietuva“ – 30,1 ct.

Pasak agentūros, kai kurie tiekėjai ("Elektrum Lietuva" ir „Enefit“) siūlo ilgesnio kainos fiksavimo laikotarpio (atitinkamai 36 ir 72 mėnesių) planus, kurių 1 kWh kainos yra mažesnės, palyginti su trumpesnio kainos laikotarpio (iki 24 mėnesių) planais.

Artėjant galutiniam terminui, daugelis nepriklausomų tiekėjų atstovų teigia pastebintys augančius vartotojų srautus.

Didės kompensacijos?

Energetikos ministras Dainius Kreivys neatmeta tikimybės, kad, kylant elektros kainoms ir esant poreikiui, ateityje galimos papildomos valstybės pagalbos priemonės vartotojams.

„Vyriausybė visą laiką pasiruošusi reaguoti į susidariusią situaciją elektros rinkoje ir į kainas, kurias moka mūsų žmonės. Tai mes tikrai atidžiai stebime. Jeigu reikės valstybės pagalbos, intervencijos, ji bus“, – birželio 13 d. žadėjo ministras.

Likus mažiau nei savaitei iki didelės vartotojų grupės nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo pabaigos, D.Kreivys tikisi, kad jo nepasirinkusių skaičius per likusias dienas drastiškai sumažės.

„Ignitis“ nekomentavo

„Gal šiek tiek yra studento sindromo, kada žmonės žymiai aktyviau pradeda rinktis pabaigoje. Dabar matome turbūt du ar tris kartus didesnius skaičius nei prieš dvi savaites ir tikimės, kad per likusį laiką tas skaičius drastiškai sumažės“, – teigė D.Kreivys.

Ministras nenorėjo komentuoti ankstesnių VERT pirmininko Renato Pociaus pareiškimų, kad valstybės valdoma įmonė „Ignitis“, kaip nepriklausoma elektros tiekėja, galimai piktnaudžiauja savo padėtimi rinkoje.

„Turbūt palikime tai išsiaiškinti VERT. Ir jeigu kažką ras, tai turbūt „Ignitis“ turės atsakyti. Šiandien negaliu pakomentuoti, nes nedalyvauju priimant įmonių kainodaros sprendimus“, – teigė ministras.

Birželio pradžioje VERT paprašė bendrovės „Ignitis“ paaiškinti jos, kaip nepriklausomos elektros tiekėjos, siūlomą kainodarą.

Apie tai, kad VERT ketina aiškintis bendrovės „Ignitis“ kainodarą, nes įžvelgia galimą piktnaudžiavimą padėtimi rinkoje, R.Pocius pranešė gegužės pabaigoje. Jis BNS teigė, kad „Ignitis“ elgsena įtarimų tarnybai kėlė jau kurį laiką, nes jos kainos buvo vienos didžiausių.

„Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius anksčiau teigė, kad bendrovės „Ignitis“ kainodara pagrįsta kaštais ir yra peržiūrima kas savaitę įvertinus rinkos situaciją ir rizikas, o kitų tiekėjų patiriami kaštai ir rizikos vertinimas gali būti skirtingi.