Svarstymą pradėjęs EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas dėl siūlymo balsuos lapkričio 21-ąją. Parlamento nuomonė šiuo klausimu yra konsultacinė, galutinį sprendimą priims Europos Sąjungos Taryba, pirmadienio vakarą pranešė EP.

Komitetas svarstė europarlamentarės Rebeccos Harms (Rebekos Harms) rugsėjį pristatytą siūlymą Europos Sąjungos (ES) finansavimą jėgainės uždarymo projektui 2021-2027 metų ES finansinėje perspektyvoje didinti trečdaliu, palyginti su Europos Komisijos (EK) siūlomais 552 mln. eurų.

R. Harms parengtame pranešimo projekte akcentuojama, kad Ignalinos AE uždarymas yra precedento neturintis Europos branduolinės saugos uždavinys tiek dėl elektrinės dydžio, tiek dėl reaktorių techninių savybių. Kadangi elektrinė buvo primesta Lietuvai sovietų okupacijos metu ir suprojektuota taip, kad galėtų aprūpinti gerokai didesnį regioną, užduotis saugiai ir veiksmingai ją uždaryti esanti pernelyg sunki Lietuvai.

EP siūlymo projekte numatyta, kad Lietuva, kaip ir anksčiau, prie bendrų eksploatavimo nutraukimo išlaidų prisidėtų bent 14 proc. EK siūlė didesnę Lietuvos finansavimo dalį – bent 20 proc. Taip pat pranešimo projekte siūloma į ES daugiametę finansinę programą įtraukti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų šalinimą į giluminį kapinyną.

Pranešėjos R. Harms vardu pirmadienį diskusijoje kalbėjęs europarlamentaras Benedekas Javoras nurodė, kad didesnis ES finansavimas leistų saugiai nutraukti jėgainės eksploataciją ir užtikrintų sklandžią uždarymo darbų eigą.

EP nario Jaromiro Kohličeko (Količeko) teigimu, „jei EK vertė į ES stojančias valstybes nutraukti AE veiklą, dabar ji turi užtikrinti to finansavimą“. Kiti EP nariai pabrėžė, kad šis projektas neturi precedento, todėl valstybės turi dalytis ne tik ištekliais, bet ir patirtimi: ES teritorijoje veikia daugiau nei 90 atominių elektrinių ir jų eksploatacijos nutraukimas greitai tapsiantis opia problema.

Pasak Lietuvos europarlamentaro Bronio Ropės, neužtikrinus tinkamo finansavimo gali iškilti ne tik saugumo, bet ir socioekonominių regiono problemų.

„Nuo 2014 metų (...) nėra jokios specialios paramos šiam regionui, kurį itin paveikė AE sustabdymas. Juk aptarnauti šiai įmonei buvo pastatytas atskiras 35 tūkst. gyventojų miestas. Šiandien šiame regione – kone didžiausia bedarbystė šalyje. Juk tai regionas, kuriame gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, buvusios Tarybų Sąjungos elektrinių statytojai ir eksploatuotojai“, – EP pranešime spaudai cituojamas B. Ropė.

Ignalinos AE uždarymo projektui iš ES biudžeto 2014-2020 metais skirta 450,8 mln. eurų, 2007-2013 metais – 837,4 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad iki 2038-ųjų jėgainės uždarymui dar reikės 1,3 mlrd. eurų.

Lietuva uždaryti Ignalinos AE įsipareigojo stodama į ES. Jėgainė galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, o jos uždarymo darbai, skaičiuojama, truks iki 2038 metų.