- Aurimas Ragelis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurių Lietuvos miestų vežėjai atnaujina tolimojo susisiekimo autobusų parką. Perkami naujesni autobusai pakeis senesnius, neatitinkančius reikalavimų.
Mažeikių autobusų parkas ruošiasi pirkti du tokius autobusus, ne senesnius nei 8 metų. Bendra jų kaina turėtų siekti 360 tūkst. eurų. Panevėžio ir Širvintų autobusų parkai taip pat pirks po du tokius autobusus.
Mažeikių bendrovės direktorius Edvardas Milevičius BNS sakė, kad du seniausi autobusai nuo kitų metų bus nebetinkami, todėl norima juos pakeisti naujesniais, atitinkančiais įstatymo reikalavimus.
„Reikia atnaujinti autobusų parką (...), kadangi mes nebegalėsime nuo 2026 metų važiuoti su senesniais nei 10 metų amžiaus (autobusais – BNS), o šiai dienai negalim važiuoti su senesniais nei 14 metų“, – BNS sakė E. Milevičius.
Įmonės vadovo teigimu, autobusus planuojama pirkti iš bendrovės lėšų, o norint ateityje atsinaujinti dar labiau, reikės papildomo finansavimo.
Tarpmiestinius autobusus įsigyti ruošiasi ir Panevėžio autobusų parkas. Jo skelbtą konkursą laimėjo komercinio transporto prekybos bendrovė „Adampolis“.
Įmonės direktorius Arnoldas Gražys sako, kad nuo šiol autobusai bus atnaujinami dažniau.
„Lietuva nėra toks turtingas kraštas, kaip skandinavai ar Vakarų Europa. Autobusų amžius visų vežėjų, aš manau, buvo šiek tiek aukštesnis nei 10 metų (...). Prisitaikant prie visų reikalavimų reikės vežėjams atsinaujinti techniką“, – BNS sakė A. Gražys.
Širvintų merė Živilė Pinskuvienė sako, kad rajono autobusų parkas yra beveik atsinaujinęs – pernai buvo nupirkti keturi nauji autobusai, kurie jau aptarnauja keleivius, o šiuo metu vyksta konkursas dar dviejų naujų autobusų pirkimui.
„Man atrodo, kad mažiukai (vežėjai – BNS) yra smaugiami, jie turi užsidaryti, viskas turi pereiti į dideles rankas, bet laikysimės tiek, kiek galim“, – BNS sakė merė.
Širvintų savivaldybė po 15 metų trukusios koncesijos sutarties 2023 metais susigrąžino Širvintų autobusų parką.
Autobusų parkus atnaujinti teks ir didžiosioms keleivių vežimo įmonėms. „Kautros“ direktorius Linas Skardžiukas BNS sakė, kad tai bus iššūkis visiems vežėjams, ir nežinia, ar sektorius yra pasiruošęs tokiam kokybiniam šuoliui.
„Ateitis labai neaiški, nėra stabilumo suvokime, kaip turėtų vystytis šis tolimasis transportas“, – BNS sakė jis.
„Ruošiamės, darom, ką galime, bet įsitempę esame labai. Įsitempę yra ir finansuotojai, bankų rinka“, – BNS sakė „Kautros“ marketingo direktorius Gintautas Pakusas.
Marketingo direktorius teigė, kad šiais metais „Kautra“ jau įsigijo 20 naujų autobusų, pritaikytų žmonėms su negalia.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis BNS sakė, kad situacija vežėjų rinkoje iš esmės nepakitusi nuo praėjusių metų liepos.
„Yra tokia pati situacija, tie patys maršrutai, tie patys reisai, kaip buvo 2023 metų liepą, – tai yra 230 maršrutų ir 615 reisų. Viskas turėtų būti išlikę tas pats. Vežėjai patys to negali pakeisti, jie yra įsipareigoję dirbti iki šių metų pabaigos“, – sakė LKVA prezidentas.
Jo teigimu, pernai priėmus Kelių transporto kodekso pataisas, vežėjams buvo mažai laiko apsispręsti, ar investuoti į naujų transporto priemonių pirkimą ir dirbti toliau.
2023 metais liepą įsigaliojusios kodekso pataisos įpareigojo vežėjus atnaujinti autobusų parkus – tolimojo susisiekimo autobusai turi būti ne senesni nei 14 metų, o nuo 2026 metų – ne senesni nei 10 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose3
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos4
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...