Taip LRT.lt sako nekilnojamojo turto (NT) specialistai Marius Čiulada ir Antanas Kudarauskas. Tiesa, kaip pažymi pastarasis, šiuo metu NT rinka išgyvena stiprų pakilimą, todėl pirkėjo derybinės galios yra labai sumenkusios.

NT bendrovės „Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas M. Čiulada teigia, kad NT yra brangus ir ilgalaikis pirkinys, todėl, atrodytų, prieš jį įsigyjant viskas turėtų būti labai gerai ir racionaliai apsvarstoma, tačiau dažnai sprendimas nemaža dalimi būna nulemtas emocijų, nes daug reikšmės turi „patinka – nepatinka“ faktorius.

„Tačiau tai – svarbus faktorius, nes jei nepatinka, tai kad ir kokie racionalūs sprendimai būtų priimti, žmogus blogai jausis tame bute, o jei patinka, tuomet su vienu ar kitu jo trūkumu galima susitaikyti“, – sako pašnekovas.

Butas – ne batų pora

Kalbant apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis būstą, reikėtų išskirti senos ir naujos statybos namus, sako M. Čiulada.

Neseniai nuskambėjo įvykis, kai sostinės Užupio rajone buvo pastatytas daugiabutis, tačiau Užupio bendruomenė užprotestavo ir panašu, kad namą teks griauti arba bent jau gerokai perstatyti.

„Naujos statybos būstas dažnai perkamas, kai dar tik sudaryti brėžiniai, todėl šiuo atveju reikia turėti fantazijos ir erdvinio mąstymo, kad galėtumėte įsivaizduoti, ar tai gali būti jūsų namai. Taip pat svarbu – patikimas statytojas“, – pažymi jis.

Pasak pašnekovo, jei statytojas – žinoma kompanija, ne pirmus metus dirbanti rinkoje, savo reputacija ji nerizikuos, o visi statybos dokumentai, tikėtina, tikrai bus tvarkingi. Tačiau pravartu patikrinti dokumentus statytojo, kuriam tai vienas pirmųjų, o gal netgi pirmasis projektas, nors jo kaina galbūt patrauklesnė.

„Neseniai nuskambėjo įvykis, kai sostinės Užupio rajone buvo pastatytas daugiabutis, tačiau Užupio bendruomenė užprotestavo ir panašu, kad namą teks griauti arba bent jau gerokai perstatyti. Jei statytojas kažkam, kas ten įsigijo butą ir sumokėjo dalį pinigų, jų geranoriškai negrąžins, gali tekti ir teismo slenkstį minti“, – apie svarbą išsiaiškinti, ar statybų dokumentai tvarkingi, o statytojas patikimas, kalba M. Čiulada.

Kaip pažymi NT specialistas, jei namas jau pastatytas, svarbu išsiaiškinti, iš kokių jis medžiagų, kokia sienų varža. M. Čiulados teigimu, derėtų pasidomėti, iš ko pagamintos vidaus pertvaros. Dabar populiarios gipso kartono pertvaros, pasak pašnekovo, sutaupo erdvės, tačiau garso izoliacijos prasme ne itin praktiškos. 

„Svarbu ir tai, kas yra namo langų gamintojas – ar tai patikima įmonė, ar langai pirkti iš kokio garažiuko ir jų garantija trumpa, nes įmonės po šio projekto nebeliks. Verta atkreipti dėmesį, kurioje pusėje yra langai, nepatingėti statytojo pasiklausti apie kaimynus.

Pirkdami būstą, perkate ne tik savo sienas, bet ir kaimynus. Ne visi tai suskumba vertinti. Ypač lengva tai išsiaiškinti senos statybos namuose, kur visi kaimynai jau gyvena. Butas – ne batų pora, namų darbų tikrai yra“, – tikina M. Čiulada.

Kainą mažina buto vieta, įsiveisęs pelėsis

NT bendrovės „Vilniaus turtas“ vadovas A. Kudarauskas, paklaustas apie tai, kas mažina būsto kainą, sako, kad žmonės apskritai nemėgsta langų į šiaurinę pusę, butų pirmame ir viršutiniame aukštuose bei kampinių butų.

„Taip pat butų, kurie yra be balkono, kuriuose įsiveisęs pelėsis, šlampa sienos, sklinda nemalonus kvapas. Šie dalykai leidžia pirkėjams derėtis, tačiau šiuo metu rinka išgyvena stiprų pakilimą, todėl pirkėjo derybinės galios silpnos ir priklauso nuo to, kaip labai savininkas nori tą turtą parduoti“, – aiškina pašnekovas.

M. Čiulada paaiškina, kad būsto pirmame namo aukšte žmonės nemėgsta dėl triukšmo ir saugumo stokos, o viršutinio – dėl stogo dangos, jo būklės. Todėl perkant būstą viršutiniame aukšte, pravartu išsiaiškinti, kada paskutinį kartą atliktas stogo remontas, kokia yra jo būklė, kada nusimato kažkokių rekonstrukcijų.

„Pelėsis gal retesnis naujos statybos būstuose, tačiau jo yra ir ten, jei žmonės gyvena per daug sandariai, viduje yra drėgmės, o kažkuri siena atvėsusi, prasta termoizoliacija. Pelėsio pavojus atsiranda ir tuomet, kai žmonės įsikelia į visiškai naują, dar nespėjusį išdžiūti namą, nors namuose ir šilta.

Į šiuos dalykus svarbu atkreipti dėmesį, galbūt pasikviesti apdailos ar statybų darbus atliekantį specialistą, kuris galėtų pakonsultuoti“, – teigia M. Čiulada.

Machinacijų pasitaiko retai

Kaip pažymi A. Kudarauskas, perkant butą, įstatymuose yra numatyta ganėtinai daug saugiklių: jei sandoris vyksta taip, kaip numatyta įstatymiškai – pasirašoma preliminari sutartis notaro kabinete, tuomet ji registruojama Registrų centre, machinacijų galima išvengti.

„Kartais būna, kad žmogus apsimeta savininku, parduoda turtą su nebegaliojančiu įgaliojimu. Dar viena galima apgavystė – kai pardavėjas pasiima kelis avansus vienu metu. Tačiau tokie incidentai – ganėtinai retas dalykas, todėl apie tai nėra garsiai kalbama“, – pasakoja NT specialistas.

Paklaustas, ar įmanoma įsigyti būstą su skolomis to nesužinant ir vėliau jas mokėti iš savo kišenės, pašnekovas sako, kad teoriškai buto su skolomis už komunalinius mokesčius ar kitas paslaugas įsigyti neįmanoma.

„Skola yra ne butui, o asmeniui, kuris tą butą valdo, tačiau paslaugas teikiančios įmonės mėgsta įsivaizduoti, kad butas yra gyvas ir skolos priklauso jam, o ne įsiskolinusiam buto savininkui.

Sudarant sandorį, visuomet yra nurodoma, kad iki tam tikros dienos buvęs savininkas turi padengti visus įsiskolinimus. Tačiau, kad nebūtų nemalonių siurprizų, geriausia būtų paprašyti, kad sandorio dieną savininkas būtinai pristatytų pažymas iš visų paslaugas teikiančių įmonių apie buvusio buto šeimininko atsiskaitymus. Kitu atveju jus tikrai kalbins paslaugų tiekėjai ir kitos institucijos, reikalaudamos sumokėti skolą“, – pataria A. Kudarauskas.