Ekonominė krizė ir per didelis išlaidų karpymas Europoje iškėlė daug populistinių partijų, sako Vilniuje viešintis Danijos Karalystės Folketingo pirmininkas Mogensas Lykketoftas (Mogensas Lyketoftas).

„Dar viena neigiama ekonominės krizės ir griežtų taupymo priemonių taikymo pasekmė - visuomenės paramos praradimas. Krizės laikotarpiu ES iškilo daugybė populistinių partijų. Jos susirinko gana nemažo elektorato balsus“, - pirmadienį per Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamentų pirmininkų konferenciją Seime teisė M.Lykketoftas.

„Populistų visuomet buvo, tačiau gerais laikais jiems nelabai lengva pritraukti balsų. Blogais laikais visi lengvi pasiūlymai, kurie kyla populistams ir nacionalistams, atrodo, patraukia rinkėjų ausis“, - tvirtino jis.

Kaip vieną svarbiausių ES problemų Danijos parlamento vadovas minėjo nedarbą, ypač ilgalaikį jaunimo nedarbą. Jo tvirtinimu, Europoje yra 26 mln. bedarbių, iš jų 5,6 mln. - jaunesni nei 25 metai.

Pasak M.Lykketofto, spręsti nedarbo problemų nepadėjo ir griežtos taupymo priemonės. Kalbėtojo teigimu, jos net galėjo prisidėti prie didesnės ekonominės stagnacijos.

„Nuo 2008 metų dauguma ES valstybių narių taikė griežtas taupymo priemones, siekdamos išspręsti biudžeto deficito problemas, tačiau kai kurios vyriausybės, man atrodo, ėmėsi taupyti per daug. Ar tos taupymo priemonė neprivedė prie dar didesnės ekonominės stagnacijos ES?“ - klausė jis.

Danijos atstovas pabrėžė, kad parlamentai turi pradėti diskutuoti apie tai, „kaip atsitraukti nuo krizės sprendimų, pagrįstų tik taupymo priemonėmis“, ir imti skatinti Europos konkurencingumą, investuojant į geresnį išsilavinimą, aktyvesnę darbo rinkos politiką.

Pirmadienį Seime vyksta paskutinis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginys - ES parlamentų pirmininkų konferencija. Į ją pakviesti ir Rytų partnerystės programai priklausančių valstybių parlamentų vadovai.