Vadinamųjų greitųjų kreditų rinkai vėl numatoma naujų reikalavimų. Kiek dar turėtų griežtėti tokių kreditų davimas, kaip keisis jų reklamavimas, ar reikia kokių kitų naujovių, šįkart pavesta spręsti darbo grupei Seime. Kreditų teikėjams jautriausias – palūkanų mažinimas. Esą, jei bus pritarta drastiškam jų apkarpymui, žmonėms neliks galimybės pasiskolinti iki tūkstančio litų.

2012-aisiais pradėto reguliuoti vadinamųjų greitųjų kreditų sektoriaus šįkart siūloma imtis iš esmės. Darbas pavestas darbo grupei Seime, kuriai ir teks įsigilinti į visus siūlymus. Vien dėl bendros metinės kreditų kainos yra keli. Parlamentarai pasiūlę ją mažinti penkis su puse karto – nuo 200 proc. iki 36 proc. Finansų ministerija – perpus – iki 100 proc. Lietuvos banko vadovo manymu, galėtų likti apie 70 proc. Tačiau svarbūs ir kiti reglamentavimai.

„Šis verslas yra kuriamas pasiūlos pagrindu. Taip sakant, agresyvi reklama. Tokiu būdu įteigiama vartotojui: tu pasiskolink, tau reikia – tu pasiskolink, vartok ir negalvok. Kitas momentas yra taip vadinamas „atvėsimo“ periodas“, – kalba Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Apmąstymui numatomos dvi paros, taip pat siūloma įteisinti reklamos apribojimų ir palūkanas.

Kreditų teikėjų skaičiavimu, brangiausia skolinti atsieina nedideles sumas trumpam laikui, tad, nustačius 36 proc. metinę kredito kainą, teikti mažas paskolas taptų nuostolinga.

„Būtų vinis į karstą, bet ne taškas. Tai būtų tik vieno segmento atsisakymas, tai yra kredito iki tūkstančio litų“, – teigia Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.

„Kuo trumpesnis terminas, kuo mažesnė suma, tuo kaina ir savikaina – didesnė. Šiandien esami 200 proc. tikrai turėtų būt taikomi mažiems kreditams, tarkim, iki 3 mėnesių, toliau kainą atitinkamai galima peržiūrėti, diferencijuoti“, – mano Vartojimo lizingo ir kredito asociacijos vadovas Viktoras Milkevičius.

Lietuvos banko vadovas diferencijavimui nepritaria, bet sako, kad galutinius siūlymus, ką numatyti įstatyme, pasakys darbo grupė. Ši laiko turi iki lapkričio vidurio. Ekspertai kartoja – galvoti turi ir paskolą imantys žmonės.

„Kodėl žmonės ima įsipareigojimus, kurių negali ištesėti? Koks yra žmonių finansinis raštingumas? Apie tai reikia šnekėti. O apskritai įvesti vieną ar kitą palūkanų normą, panaikinti paslaugą galime greitai, bet tai neišspręs problemų, nes iš esmės žmonės skolinasi todėl, kad jiems reikia pinigų“, – tvirtina Laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas.

Kreditų teikėjai sako, kad, rinkai pasiekus kulminaciją, dabar jiems teks kovoti dėl esamų klientų. Tad palūkanos už paskolas esą ir be įstatymo mažės.