Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) 2012 m. prieš Seimo rinkimus pasirašė susitarimą su visomis koaliciją sudariusiomis partijomis. Dokumente akcentuota būtinybė laikytis Mastrichto kriterijų, užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą, gerinti ir skaidrinti verslo aplinką, gerinti darbo sąlygas ir apmokėjimą darbuotojams, tobulinti valstybės valdymą, užtikrinti energetinį saugumą, mažinti gyventojų emigraciją, stiprinti pilietinę visuomenę.

LVK prezidentas Valdas Sutkus ir LDK generalinis direktorius Danukas Arlauskas šį valdančiųjų ir verslo partnerystės susitarimą vertina kaip vieną iš svarbiausių pozityvaus bendradarbiavimo instrumentų, nes socialiniams partneriams pavyko susitarti dėl esminių šalies plėtros prioritetų ir jų įgyvendinimo būdų.

„Silpnėjantis susidomėjimas rinkimais į Seimą yra tiesiogiai susijęs su pilietinės galios mažėjimu. Todėl visuomenės interesų grupės, pirmiausia, tokios organizuotos kaip darbdavių ir verslininkų turi aktyvinti socialinį dialogą ir bendradarbiavimą su politinėmis partijomis ir valdžios institucijomis. Tik tada partijų rinkiminėse programose atsiras daugiau ne tai, kas labiau patinka rinkėjams, o tai, ko jiems iš tikrųjų reikia", - teigė D. Arlauskas.

Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje pateikta 2012-2016 metams numatytų Vyriausybės tikslų ir darbų vykdymo analizė.

V. Sutkus iš visų Vyriausybės darbų išskyrė naujai priimtą Darbo kodeksą. Pasak LVK prezidento, modernesnis darbo santykių reguliavimas ir, apskritai, visas naujasis socialinis modelis ateityje padės šaliai konkuruoti globalioje rinkoje.

„XXI amžiuje yra būtina darbo santykių formų įvairovė, kad sudarytume sąlygas naujiems inovatyviems verslams, skatintume oficialiai įsidarbinti nelegaliai dirbančius žmones, sudarytume sąlygas į darbo rinką palaipsniui įsitraukti studentams, išnaudotume ir vyresnio amžiaus žmonių norą, ir galimybes dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę. Be patrauklios aplinkos verslui, būtų labai sunku varžytis su kitomis valstybėmis dėl investicijų į Lietuvos ūkį. Darbo jėgos apmokestinimo mažinimas taip pat yra didelis stimulas darbo vietų kūrimui", - teigė V. Sutkus.

Prieš keturis metus buvo akcentuojama aktyvaus dalyvavimo Europos integracijos procese svarba. Kaip didžiausias pasiekimas įvardytas nuo 2015 m. įvestas euras ir sukurtas veiksmingas euro įvedimo koordinavimo mechanizmas.

Valstybės įsiskolinimo mažinimas taip pat buvo sėkmingas. Valdžios sektoriaus deficitas 2012-2015 m. nuolat mažėjo: 2012 m. siekė 3,1 proc. BVP, 2013 m. - 2,6 proc., 2014 m. - 0,7 proc. 2015 m. šis rodiklis sumažėjo iki žemiausio nuo Nepriklausomybės atkūrimo ir siekė tik 0,2 proc. BVP.

2012 m. metais buvo opi savivaldybių prasiskolinimo problema. Pagal Konstitucinio įstatymo nuostatas, 2016 ir 2017 metams jau yra nustatyti savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai. Savivaldybės nuo šiol gali skolintis tik investicijų projektams, kurie yra naudingi bendruomenei, duoda ekonominę grąžą, mažina savivaldybės išlaidas.

Tarp verslo aplinkos gerinimo iniciatyvų, verslo atstovai išskiria intensyvią užsienio investicijų pritraukimo veiklą. „Investuok Lietuvoje" nuo 2012 m. iki dabar pritraukė 121 tiesioginių užsienio investicijų projektą, kuriuos įgyvendinus įsipareigota sukurti 9,2 tūkst. naujų darbo vietų.

Be to, 2013 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta sisteminė visų ūkio subjektus kontroliuojančių institucijų funkcijų peržiūra ir pradėtas jų konsolidavimo procesas. Iki šios dienos priežiūros institucijų skaičius sumažėjo 7 institucijomis - nuo 57 iki 50.

Šešėlinės ekonomikos traukimasis Lietuvoje buvo intensyviausias tarp Baltijos šalių. Profesoriaus Friedricho Schneiderio vertinimu, per metus šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje sumažėjo 1,3 proc. iki 25,8 proc. (2014 m. jis sudarė - 27,1 proc. BVP), Latvijoje - 0,8 proc. (2014 m. - 24,7 proc. BVP),  Estijoje 0,5 proc. (2014 m. - 27,1 proc. BVP).

2015 metais pavyko pasiekti lūžį ir kovoje su nelegalia tabako gaminių prekyba, kuri sudaro didžiausią dalį iš visų akcizais apmokestinamų prekių. Nepriklausomos rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen" atlikto Tuščių pakelių tyrimo duomenimis, neapmokestintų tabako gaminių rinkos dalis sumažėjo nuo 41,3 proc. (2010 m.) iki 17,7 proc. (2016 m. I pusm.).

Be naujojo Darbo kodekso, teigiamų pokyčių darbo rinkoje atnešė ir pakilusi minimali mėnesinė alga (MMA). 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo 350 eurų MMA, palyginti su 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusia 246,17 euro (850 Lt) alga, pakilo 42,2 proc.

Tobulinant valstybės valdymą, patvirtinta kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonių valdybas parinkimo tvarka, kuri numato, jog į šias valdybas turi būti paskirta ne mažiau nei trečdalis nepriklausomų narių.

Taip pat siekiama didinti ekonomiškai naudingiausio kriterijaus taikymą viešuosiuose pirkimuose. Šiuo metu Vyriausybėje yra svarstomas patobulintas viešųjų pirkimų įstatymas.

Prieš keturis metus buvo ypač aktualus Lietuvos energetinio saugumo klausimas. Šiuo laikotarpiu veiklą pradėjo Klaipėdos Suskystintų gamtinių dujų terminalas. Taip pat - užbaigta Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus pertvarka pagal ES Trečiojo energetikos paketo nuostatas, visiškai atskirtos dujų tiekimo, skirstymo ir perdavimo veiklos.

2015 m. pabaigti „NordBalt" ir „LitPol Link" projektai, leidę diversifikuoti importo srautus bei taip padidinti elektros energijos tiekimo saugumą. Šie projektai žymiai sumažino elektros kainas visiems vartotojams. Nebuitiniams vartotojams elektros energijos dedamoji nuo 2013 iki 2016 m. vidutiniškai sumažėjo apie 30-35 proc., o buitiniams vartotojams - 19 proc.

Teigiamų pokyčių atnešė ir taip vadinama „dvipusės apskaitos sistema", suteikianti galimybę vartotojui elektros energiją gamintis nuosavoje saulės elektrinėje, o nesuvartotą energiją tiekti į elektros tinklus ir ją atgauti, kai tam bus poreikis. Ši sistema paskatino saulės elektrinių plėtrą be paramos ir turi teigiamą poveikį verslui, suaktyvėjo statybos sektorius.

Tarp sėkmingų pilietinės visuomenės stiprinimo iniciatyvų išskiriamos viešosios konsultacijos. 2013 m. ministerijos surengė 66 tokias konsultacijas, 2014 m. - 50, o 2015 m. - 135. Taip pat - naujas Vyriausybės portalas „Mano Vyriausybė", kuris gyventojams suteikia galimybę susipažinti su Vyriausybės sprendimais, dalyvauti viešosiose konsultacijose bei teikti pasiūlymus, įsitraukiant į rūpimų sprendimų priėmimą.