Tai numatantį Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas. Jo nuomone, įstatymo pataisų priėmimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, nes darbdaviai mokės mažesnes įmokas į Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondus.

Į šiuos fondus darbdaviai privaloma tvarka moka įmokas, kad iš sukauptų lėšų darbuotojams būtų išmokamos kompensacijos įmonių bankrotų ir darbuotojų atleidimo atvejais.

Pasak A. Syso, sumos Garantiniame ir Ilgalaikio darbo išmokų fonduose nuolat didėja ir yra didesnės negu kasmetinės išmokos darbuotojams, o už jų saugojimą bankuose patiriamos išlaidos.

A. Syso teigimu, projektą parengti paskatino Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstomas Garantinio fondo 2018 m. ataskaitų rinkinys bei Ilgalaikio darbo išmokų fondo ir Garantinio fondo 2020 m. lėšų sąmatų projektai.

„Tiek Garantinio, tiek Ilgalaikio darbo išmokų fondai dirba jau ne vienerius metus, jų lėšos pastoviai auga ir yra didesnės nei kasmetinės išlaidos. Abiejų biudžetų fondų sąmatose matosi, kad jų biudžetas 2020 m. pabaigoje sieks beveik po 100 mln. eurų. Kadangi fondų administravimui ir išmokoms tokios lėšos yra perteklinės, todėl likutis saugomas banke, kurio išlaikymas brangiai kainuoja. Siūlau mažinti mokestinę naštą verslui ne tik dėl to, kad jau abiejuose fonduose sukaupta pakankamai pinigų, kurių reikia turėti darbuotojų išmokoms, bet ir dėl to, kad susidarė absurdiška situacija – už fonduose sukauptų pinigų saugojimą bankams mokami mokesčiai – 85 tūkstančiai eurų. Kuo daugiau lėšų sukaupiama, tuo daugiau patiriama išlaidų mokesčiams ir galo nesimato“, – sako A. Sysas.

Socialdemokratas stebisi, kad fondų lėšos patikimos bankams ir tenka dar sumokėti už pinigų saugojimą, taip pat nėra numatyti limitai fondų kaupimui ar pačių įmokų mažinimas.

Šiuo metu į Garantinį bei Ilgalaikio darbo išmokų fondus darbdaviai moka 0,16 procento dydžio įmokas.