Prognozuojama, kad nuo praėjusių metų augę atlyginimai ir toliau didės, nors gresia antroji krizės banga. Tačiau svajoti apie europinį uždarbio lygį dar anksti.

Pamiršo išlaidų mažinimą

Nuo praėjusių metų balandžio iki šių metų balandžio 68 proc. šalies įmonių atlyginimus darbuotojams kėlė vidutiniškai 2,8 proc. Darbuotojų, įmonėse ėjusių tas pačias pareigas kaip ir praėjusiais metais, atlyginimai tiriamuoju laikotarpiu padidėjo vidutiniškai 4,9 proc. Vis dėlto šiuo laikotarpiu atlyginimų nekoregavo apie trečdalį įmonių – tai parodė tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atliktas tyrimas.

„Kadangi antrus metus iš eilės šalyje matomas pakankamai geras ekonominis klimatas, jis atsispindi ir atlyginimų statistikoje“, – sakė bendrovės „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songing.

Anot jos, pastaruoju metu įmonės linkusios ne mažinti išlaidas, o orientuotis į augimą ir produktyvumo didinimą. Tai reiškia, kad įmonės turėtų būtinai didinti darbuotojų atlyginimus.

„Kita vertus, dažnai prognozuojama antroji krizės banga darbdavius verčia spręsti sudėtingą dilemą, kaip stiprinti įmonės poziciją rinkoje. Ambicingi tikslai reikalauja nemažų investicijų į atlyginimus, tačiau darbdaviai iki šiol elgėsi atsargiai. Darbuotojams prieš kelerius metus teko susiveržti diržus, tad dabar jie tikisi, kad darbdaviai už tai šiek tiek atlygins“, – sakė N.Songing.

Negali dangstytis krize

Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas pabrėžė, kad ankstesni darbdavių pasiteisinimai, esą jie dėl užklupusios krizės negali didinti darbo užmokesčio, greitai bus paneigti. Anot jo, dangstydamiesi krize ir atleisdami darbuotojus darbdaviai paskatino specialistų emigraciją, kuri turės įtakos pačiam verslui.

„Todėl ir pradėjus smukti ekonomikai, kilus antrajai krizės bangai, darbo užmokestis augs. Augs todėl, kad nebus kam dirbti – arba negaudami pakankamo uždarbio žmonės emigruos, arba darbdaviai mokės reikalaujamą atlyginimą“, – svarstė A.Černiauskas ir pabrėžė, kad šiuo metu pastebimas atlyginimų augimas dėl infliacijos yra daugiau santykinis nei realus – net ir gaudami daugiau pinigų žmonės už tą pačią pinigų sumą gali įsigyti mažiau nei anksčiau.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas taip pat sakė nemanąs, kad darbdaviai turėtų dangstytis antrąja krizės banga. Anot jo, viešajam sektoriui ir darbdaviams veikiant pagal savo finansines galimybes ekonominis smūgis Lietuvai negresia: „Tačiau jei jie pradės plėsti gerumo ribas iki krizinio laikotarpio ribų, pavyzdžiui, atlyginimus kels ne 3–5 proc., o 20–30 proc., tuomet antroji krizės banga bus neišvengiama.“

Atlyginimus didinti būtina

„Įmonės dirba su vidutine 3–5 proc. pelno norma, todėl darbdavių gerumui pasireikšti galimybių nelabai daug. Tačiau atlyginimų didinimas yra neišvengiamybė“, – sakė D.Arlauskas.

Anot jo, gyvenant vienoje ekonominėje erdvėje tiek kainų, tiek atlyginimų skirtumas ES šalyse anksčiau ar vėliau turės suvienodėti. Be to, didelę grėsmę kelia ir darbdavius pasitempti verčia emigracija. „Įvertinus ir tai, kad per šį ekonominį nuosmukį įmonės gana stipriai optimizavo savo sąnaudas, dalį sutaupytų lėšų jos gali skirti darbuotojų motyvacijai didinti – atlyginimams kelti“, – sakė D.Arlauskas.

Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad reikšmingiau atlyginimai augs pirmiausia į eksportą orientuotose srityse. Be to, tai daugiau palies tiesiogiai pridėtinę vertę kuriančius žmones.

Atsižvelgia į darbo kokybę

N.Songing pabrėžė, kad jau kelerius metus iš eilės didesniu atlyginimu gali pasidžiaugti vidutiniškai kas antras darbuotojas. Labiausiai tiriamuoju laikotarpiu įvertinti vidurinės grandies vadovai ir specialistai – jiems atlyginimai buvo keliami dažniau ir daugiau nei darbininkams ar aukščiausio lygio vadovams.

„Tendencija akivaizdi: didesnius atlyginimus gauna kokybiškiau dirbantys darbuotojai. Kitaip tariant, atlyginimų kėlimas nesusijęs su tuo, kokį mažą ar didelį atlyginimą darbuotojas gauna šiandien, o su verte, kurią jis gali sukurti organizacijai“, – sakė N.Songing ir pabrėžė, kad darbuotojo kokybė yra pagrindinis veiksnys. Todėl geram specialistui, kaip teigė ji, įmonės yra pasiruošusios mokėti šiek tiek daugiau nei tuo metu įprasta mokėti įmonėje.

Bendrovės „Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovo Baltijos šalims Eligijaus Kajietos teigimu, pastaraisiais metais įmonės po truputį grįžta prie įpročio vis dažniau peržiūrėti darbuotojų atlyginimus. Šiais metais 70 proc. įmonių peržiūrėjo atlyginimus ir 68 proc. atlyginimus koregavo į teigiamą pusę. Dažniausiai atlyginimai buvo peržiūrimi farmacijos, IT ir greito vartojimo prekių bendrovėse.

Įdomu tai, kad Lietuvoje, kitaip nei Vakaruose, kur atlyginimai valdomi sistemingai, už tą patį darbą atlygis gali skirtis iki 60 proc. E.Kajietos manymu, ši tendencija išlieka ir ateityje išliks dėl to, kad įmonių atlyginimų biudžetai vis dažniau orientuojami į svarbiausius darbuotojus.

Tačiau A.Černiauskas įtarė, kad atlyginimų skirtumai sektoriuose nebūtinai realūs. Anot jo, esant ganėtinai didelei šešėlinei ekonomikai gali būti, kad darbdaviai su darbuotojais atsiskaito kitokiomis formomis, pavyzdžiui, dangstydamiesi dabar paplitusia automobilių nuoma ar išlaidų degalams kompensacijomis.

Šalis nuo Vakarų atsilieka

Tyrimo rezultatai rodo, kad darbdaviai ateityje žada išlaikyti esamas atlyginimų tendencijas. Įmonės atlyginimų biudžetą planuoja didinti iki 2,5 proc. ir juos kelti daugiausia vidurinės grandies darbuotojams bei specialistams. O darbininkams ar aukščiausiems vadovams trečdalis įmonių atlyginimų koreguoti nežada.

Anot E.Kajietos, labiau atlyginimų biudžetus didina arba dažniau atlyginimus kelti planuoja IT bendrovės, taip pat užsienio farmacijos atstovybės, greito vartojimo prekių įmonės. O statybų sektorius, net finansų sektorius – bankai, kol kas kelti atlyginimus planuoja gana konservatyviai.

Nors pasitempti, kaip sakė E.Kajieta, dar yra kur. Anot jo, Centrinėje Europoje atlyginimai žemesni tik Ukrainoje, palyginti su Lietuva. O atlyginimų skirtumas Lietuvoje ir Vakarų Europoje tik didėja: „Anksčiau, prieš kelerius metus, buvo natūraliai tikimasi, kad mūsų atlyginimai vysis europietiškus vien dėl to, kad skirtumas yra didelis. Vis dėlto tenka pripažinti, kad lietuviški atlyginimai vakarietiškų nepasivys tol, kol mūsų įmonių efektyvumas nepasieks Vakarų šalių įmonių efektyvumo.“