Populiariausios profesijos

Užimtumo tarnybos duomenimis, ukrainiečiai dažniausiai renkasi virėjo, konditerio, mėsininko, suvirintojo, D, C arba CE kategorijos vairuotojo mokymus. Didelė dalis Sirijos piliečių yra įgiję kirpėjo kvalifikaciją.

Oficialų statusą įgiję pabėgėliai aktyviai registruojasi UŽT. Jie naudojasi informavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis. Jie supažindinami su socialiniais-kultūriniais skirtumais, darbo santykiais Lietuvoje, paklausiomis profesijomis. Taip pat identifikuojamos ir aptariamos migrantų įsidarbinimo galimybės, užsienio kalbų žinios, tikslinama turima kvalifikacija. Esant poreikiui, UŽT specialistas apžiūri darbo vietą įmonėje, tiesiogiai bendrauja su darbdaviu, tarpininkauja sudarant darbo sutartį.

"Anksčiau įmonės atsisakydavo įdarbinti pabėgėlius dėl iš anksto susidariusių stereotipų, nepagrįstų baimių, kultūrinių skirtumų. Tačiau dabar situacija pasikeitė iš esmės: darbdaviai išklauso, mielai susitinka pokalbio dėl darbo, suteikia pabėgėliui galimybę parodyti savo gebėjimus ir kompetencijas", – sakė Užimtumo tarnybos Jonavos klientų aptarnavimo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Kašauskienė.

Darbdavius kartais stebina, kad sirai vyrai nori dirbti tokiose pozicijose, kurias mūsų šalyje paprastai užima moterys. Pavyzdžiui – siuvėjais.

Nėra vyriškų darbų

Užsieniečio darbo sritis glaudžiai siejasi ir su šalimi, iš kurios jis atvyko. Stebima tendencija, kad ukrainiečiai vyrai dažniausiai įsidarbina elektrikais, suvirintojais, inžinieriais. Moterys – virėjomis, konditerėmis, slaugytojomis. Sirai dažniausiai randa kirpėjo, virėjo, baldų gamintojo, siuvėjo, ritualinio vištų skerdiko darbą. Moterims – sudėtingiau. Jos neturi darbo patirties ir pradeda nuo to, ką moka: dirba indų plovėjomis ar pagalbinėmis virtuvės darbininkėmis kavinėse.

Prie kultūrinių skirtumų prisitaikyti tenka ne tik naujiems mūsų šalies gyventojams, bet ir juos įdarbinančioms įmonėms.

"Darbdavius kartais stebina, kad sirai vyrai nori dirbti tokiose pozicijose, kurias mūsų šalyje paprastai užima moterys. Pavyzdžiui – siuvėjais. Būtent vyrai Sirijoje atlieka visus darbus ir darbų pagal lytį neskirsto", – paaiškino K.Kašauskienė.

Yra atvejų, kai pabėgėliai patys tampa darbdaviais: baldų surinkėju įsidarbinęs Sirijos pilietis įkūrė savo verslą ir baldus gamina pats. Kitas pavyzdys – ukrainietis, kuris nuo pat atvykimo į Lietuvą turėjo tikslą sukurti įmonę ir joje įdarbinti savo tautiečius, kuriems reikia pagalbos. Šiandien jis sėkmės lydimas vadovas.

Užsieniečius domina ir galimybė persikvalifikuoti. Tai padaryti lengviau sekasi Afganistano, Tadžikistano ir Ukrainos piliečiams, nes jie kalba rusiškai. Mokymo įstaigų dėstytojai noriai pagelbėja išversdami mokomąją medžiagą. Yra centrų, kur mokymai organizuojami ir anglų kalba. Įveikti kalbos barjerą pabėgėliai padeda ir vieni kitiems.

Barjeras – kalba

Visi asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusas, gali dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – jiems gali būti taikomas profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, įdarbinimas subsidijuojant.

Užsiregistravę migrantai būna susipažinę su galimu darbo užmokesčiu mūsų šalyje, yra suskaičiavę pragyvenimo išlaidas. Tie, kurių šios sąlygos netenkina, išvykti iš Lietuvos netrunka ir į UŽT paslaugų tiesiog nesikreipia.

Teisė registruotis UŽT įgyjama ne iškart. Paprastai užtrunka apie šešis mėnesius, kol atsakingos institucijos priima sprendimus suteikti papildomos apsaugos arba pabėgėlio statusą. Tik susitvarkę reikiamus dokumentus užsieniečiai gali atvykti į UŽT ir gauti reikiamas paslaugas (įsidarbinti anksčiau galima tik Migracijos tarnybai išdavus leidimus laikinai dirbti).

Pabėgėliai į Lietuvos darbo rinką paprastai integruojasi per pusę metų nuo registracijos UŽT dienos. Norimą poziciją lengviau rasti tiems, kurie moka anglų arba rusų kalbą. Yra ir tokių pavyzdžių, kai pabėgėlis, pramokęs lietuviškai, dirba su klientais.

Pikas – prieš ketverius metus

Pabėgėlio statusas vien šių metų pirmąjį ketvirtį buvo suteiktas 64 trečiųjų šalių piliečiams, rodo Statistikos departamento duomenys. Šiuo metu UŽT registruoti 139 pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą turintys asmenys. Iš jų 97 – Vilniaus klientų aptarnavimo departamente, 41 – Kauno, 1 – Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių – nė vieno.

Pabėgėlių registracijos piką Užimtumo tarnyba fiksavo 2017 m., kai į Lietuvą buvo perkeliami pabėgėliai iš Graikijos, Turkijos ir Italijos pabėgėlių stovyklų. Taip pat 2016 m. pabaigoje ir 2017-aisiais dėl neramumų Ukrainoje į Lietuvą atvyko kelios dešimtys lietuviškų šaknų turinčių ukrainiečių. Vėliau skaičiai nuolat mažėjo.

Užsieniečiai – labai pageidaujami

Pabėgėliai pabėgėliais, tačiau Lietuvos verslininkai valdžios institucijas ragina leisti įsivežti vis daugiau darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Pavyzdžiui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2021-iesiems nustatė kvotas įdarbinti dešimtis tūkstančių užsieniečių. Jos jau seniai išnaudotos.

Leista įvežti 32 200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11 600 – darbuotojų paslaugų srityje, 9 500 – pramonės, 9 100 – statyboje, 2 000 – žemės ūkyje. Pagrindinės leidimo dirbti išdavimo sąlygos: Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus; pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu šešių mėnesiams.

Teigiama, kad, išnaudojus kvotą, bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau bus taikoma bendra Užsieniečių įstatyme nustatyta tvarka, t.y., atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar ES piliečio, reikės gauti leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams. Bus taikomas darbo rinkos testas, kuris užtrunka iki septynių darbo dienų.

Tačiau verslininkai tvirtina, kad šie procesai stringa, o darbo jėgos katastrofiškai trūksta, nepaisant to, kad šalyje registruotas nedarbas siekia beveik 13 proc. Vienos didžiausių kliūčių įmonėms ir darbuotojams iš trečiųjų šalių veikti Lietuvoje yra pertekliniai kvalifikaciniai reikalavimai ir banko sąskaitų atidarymo suvaržymai.

2020-aisiais daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. – šalies įmonių trūko darbuotojų. Tokius duomenis parodė naujausia UŽT darbdavių apklausa, kurioje dalyvavo 2 454 įmonės. Pramonės ir statybos sektoriuose veikiančiose įmonėse ši problema buvo opiausia.