Žemės pardavimo saugiklius nagrinėjanti darbo grupė linkusi sušvelninti reikalavimus žemės pirkėjams ir pardavėjams - siūloma be savivaldos sutikimo leisti pirkti žemę tik turintiems ne daugiau kaip 10 hektarų žemės.

Tam Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta grupė pritarė antradienį - šis sprendimas dar negalutinis, paskutinis balsavimas dėl visų būsimų reikalavimų žemės pirkėjams ir pardavėjams numatytas vėliau.

„Jeigu tą momentą žmogus turės 8 ha žemės, o norės įsigyti dar 1,5 ha, jis tą žemę galės įsigyti be trukdžių, bet jeigu jau norės pirkti virš 2 ar 3 ha, turės leidimo kreiptis į savivaldybėje sudarytą specialią komisiją ir gauti sutikimą“, - parlamentarams aiškino Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius. 

„Tai yra labai daug“, - tikino darbo grupės vadovas Kazys Grybauskas.

Tuo tarpu buvęs žemės ūkio ministras konservatorius Kazys Starkevičius teigė, kad ir šia lengvata bus spekuliuojama: „Man padovanos tą žemę ir apeisiu visus draudimus“. 

Žemės ūkio ministerijai pasiūlius be jokių apribojimų ateityje leisti įsigyti iki 1 ha sklypus, Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Skancikienė pareiškė, kad tokiu sprendimu būtų atvertos landos spekuliantams. 

Dirbamą žemę Lietuvoje ateityje siūloma leisti įsigyti tik tiems, kas įsipareigos ją dirbti bei neperleisdami kitiems asmenims ne trumpiau kaip 5 metus, o ne 10 metų, kaip buvo siūloma anksčiau. Tokiu būdu siekiama išvengti žemės perpardavinėjimo pasipelnyti.

Darbo grupė nepalaikė parlamentaro liberalsąjūdiečio Eugenijaus Gentvilo siūlymo į saugiklių sąrašą įtraukti reikalavimą ateityje Lietuvoje žemę leisti įsigyti tik nuolatiniams šalies gyventojams. Tačiau A.Stakcikienė su tuo nesutiko.

„Nuolatinis gyventojas yra tas, kuris Lietuvoje būna ne trumpiau kaip šešis mėnesius, bet gali būti tik jo šlepetės, o ne jis pats fiziškai, vadinasi, tai lengvai apeinamas apibrėžimas“, - sakė A.Stakcikienė.

Darbo grupė siūlo iš žemės pirkėjų taip pat reikalauti mokėti lietuvių kalbą, be to, siūloma nebereikalauti deklaruoti būsimus derlius ir jų kiekius, kaip siūlė Žemės ūkio ministerija - jos atstovas A.Petkevičius tikino, kad gamybos apimtimis norėta „vengti sofos ūkininkų“. 

Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas turėtų nustos galioti, jei referendume žmonės nenutars kitaip.

Kada ir ar apskritai vyks referendumas, spręs kovą į pavasario sesiją susirinkęs Seimas. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad referendumo iniciatorių pateiktų rinkėjų parašų užtenka, kad referendumas būtų surengtas - tam reikia ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje negalima įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės.