Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta žemės pardavimo saugiklius nagrinėjusi darbo grupė siūlo ateityje žemę Lietuvoje parduoti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, o nustatyto maksimalaus leistino turėti 500 hektarų kiekio nemažinti.

Žemę siūloma leisti įsigyti Europos Sąjungos (ES) bei keturių Europos ekonominės erdvės valstybių - Šveicarijos, Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino piliečiams. NATO aljanso, kuriam priklauso Lietuva, ir trečiųjų šalių, kurios nepriklauso ES bendrijai, piliečiai Lietuvoje žemės įsigyti negalėtų.

Norintys įsigyti dirbamos žemės taip pat turės atitikti ir papildomus reikalavimus - Lietuvos bendrovėms ir ūkininkams jie būtų beveik vienodi, o užsienio piliečiai turėtų įrodi savo lojalumą Lietuvai.

Tai numatančioms žemės įsigijimo taisyklėms antradienį pritarė Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta darbo grupė, kuri dabar jas teiks svarstyti Seimui.

Pasak darbo grupės vadovas Kazio Grybausko, teikiami siūlymai, jei jiems pritars Seimas, įsigaliotų net tada, jeigu įvykus referendumui būtų nuspręsta neleisti Lietuvoje žemės parduoti užsieniečiams.

„Nelabai kas keistųsi, kadangi yra kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, sakanti, kad apribojimai žemės perleidimui, darbui jos, yra ir dabar dideli. Lietuva neišsiskirtų. Tik tie reikalavimai nevienodi. Daugumoje Europos šalių apribojimai vietinės valdžios žemės dirbimui yra,“ - teigė parlamentaras.

Darbo grupė siūlo leisti įsigyti žemę tik tiems asmenims, kurie įsipareigos ją dirbti ne trumpiau kaip penkerius metus. Ši reikalavimas būtų taikomas visiems žemės pirkėjams.

Be jokių apribojimų Lietuvoje būtų galima įsigyti iki 10 hektarų žemės, o jeigu pirkėjas norėtų jos įsigyti daugiau, turėtų gauti savivaldybės, kurioje būtų žemė, leidimą. 
Norint įsigyti žemės, reikės turėti jos darbo patirties - trejus metus realiai ūkininkauti išsinuomotoje žemėje ir tvarkyti buhalteriją arba ne mažiau kaip trejus metus mokytis žemės ūkio profesijos. Paprasti ūkininkavimo kursai užskaitomi nebūtų.

Jauniems ūkininkams (iki 40 metų) kai kurie reikalavimai nebūtų taikomi - jiems leidimus įsigyti žemę išduotų specialios savivaldybės administracijos sudarytos komisijos.

Ūkininkams ir būsimiems žemdirbiams, skirtingai negu įmonėms, nereikės deklaruoti būsimų derlių ir jų kiekių, taip pat nereikės įrodinėti ekonominio gyvybingumo ir mokėjimo efektyviai ūkininkauti. Tuo tarpu žemės norinčios įsigyti bendrovės privalės iš žemės ūkio veiklos gauti ne mažiau kaip pusę pajamų bei turės įrodyti savo ekonominį gyvybingumą pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką. 

K.Grybausko teigimu, kai kurie reikalavimai yra „ko gero per griežti“, tačiau dėl jų dar diskutuos Seimas.

„Norime, kad būtų užkirstas kelias spekuliacijai, kad visa žemė Lietuvoje būtų kiek galima daugiau dirbama ir duotų ekonominį efektą“, - tvirtino K.Grybauskas.

Anot jo, reikalauti, kad Lietuvoje norintys ūkininkauti užsieniečiai privalėtų mokėti lietuvių kalbą, nėra tikslinga.

„Paimkime paprastą situaciją, kai  lietuvaitė išteka už užsieniečio, jis atvažiuoja pas mus ir tos kalbos dar nemoka, bet dirba žemę, kodėl jam privaloma ją mokėti?“ - svarstė parlamentaras.

Darbo grupė nutarė, kad visi reikalavimai įsigyjant žemę nebūtų taikomi perkant sodų sklypus sodininkų bendrijose ir tais atvejais, kai žemė įgyjama ją paveldint arba atstatant nuosavybę. 

Siekiant apriboti galimas spekuliacijas dirbama žeme siūloma sugriežtinti reikalavimą dėl žemės kiekio valdymo susijusiems fiziniams asmenims ir bendrovėms - siūloma asmenis susijusiais laikyti tuomet, kai ta pati įmonė ar tas pats asmuo turės daugiau kaip ketvirtadalį (dabar - 50 proc.) akcijų arba pajų, jei tai būtų žemės ūkio bendrovė, arba tas pats asmuo būtų įsteigęs kelias įmones, kuriose valdo daugiau kaip 25 proc. (dabar 50 proc.) akcijų. Susijusių asmenų įsigyjamas žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų skaičiuojamas kaip bendras.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, valstybinės žemės, kurią galima būtų privatizuoti, dabar Lietuvoje yra apie100 tūkst. hektarų, o nuosavybė dar neatstatyta į maždaug 30 tūkst. hektarų. Iš viso Lietuvoje dirbamos žemės yra apie 3,3 mln. hektarų, iš kurių 2,8 mln. hektarų deklaruojami kaip pasėlių augimvietės. Virš 200 tūkst. hektarų yra apleista žemė - dalis jos yra privati, dalis priklauso valstybei.

Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas turėtų nustos galioti, jei referendume žmonės nenutars kitaip.

Kada ir ar apskritai vyks referendumas, spręs kovą į pavasario sesiją susirinkęs Seimas. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad referendumo iniciatorių pateiktų rinkėjų parašų užtenka, kad referendumas būtų surengtas - tam reikia ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.