Profsąjungų teigimu, naujasis Darbo kodeksas palankesnis darbdaviams, o ne darbuotojams - bus neribojami viršvalandžiai, nenorima įteisinti mamadienių ir tėvadienių, dingsta papildomos atostogos už stažą, verslininkai galės lengviau atleisti darbuotojus, mažės išeitinės išmokos.

Naujojo Socialinio modelio gynėjai atkerta, kad tiems, kurie nedirba, arba dirba neefektyviai, be abejo, rizika būti atleistam padidėja, bet sutikite, tokios žaidimo taisyklės. O kad nėra susitarimo visais klausimais, tai jo ir negali būti, nes argi įmanoma, susitarti darbdaviui ir darbuotojui dėl streikų? Kita vertus, kad permainos būtinos abejojančių beveik nėra, nors kad Socialinio modelio projektui kelias bus lengvas Seime, labai abejotina. Atrodo, jam prieštaraus ne tik kai kurie valdantieji, bet ir patys socialdemokratai jau dabar nėra vieningi. 

Dabartinis darbo kodeksas nebefunkcionuoja ir tai visiškai suprantama, teigia ekonomistai ir verslas, nes per ketvirtį amžiaus jis nekito, nebuvo jokių reformų. Šiuolaikinėje ekonomikoje, kai darbuotojai linkę migruoti iš vienos darbo vietos į kitą, kai investuotojai ieško kuo palankesnio investicinio klimato, Lietuvos Darbo kodeksas vis dar vadovaujasi metodais, kurie buvo naudojami ir sovietiniais laikais.

„Tai yra tam tikras melavimas sau. Jeigu atleidžiama 80-imt procentų susitarimo keliu, t.y., darbdavys susitaria su darbuotoju išsiskirti pagal savo aptartas sąlygas, o ne pagal kodeksą, tai reiškia, jis neveikia“, – sako Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

O kas neveikia, tą reikia keisti. Seime jau guli naujasis darbo kodeksas, kuris apima keturias svarbias sritis – darbo santykius, socialinį draudimą bei pensijas, užimtumą ir skurdą. Teigiama, kad naujasis dokumentas apibrėš pensijų reglamentavimą, darbo santykių liberalizavimą, darbo mokesčių mažėjimą, jie, pasak tarptautinių organizacijų, Lietuvoje yra gerokai per dideli. Darbdaviai sveikina šiuos užmojus, darbuotojų profsąjungos – nepatenkintos.

„Sakyti, kad darbuotojams bus bloginamos sąlygos aš jokiu būdu nesutinku, kadangi yra atrišamos darbdaviui rankos – netiesiogine prasme – kad jis galės lanksčiau organizuoti darbo santykius ir galės, sakykim, skatinti darbuotojus per kolektyvines sutartis“, – teigia Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.

M. Dubnikovas įžvelgia, kad didžiauias pavojus gresia tiems, kurie į darbą ateina tik atlyginimo.

„Didžiausias pavojus iš naujo DK yra tiems žmonėms, kurie ateina į darbą pasiimti atlyginimo. Tie, kurie užsidirba atlyginimą, jiems jokios rizikos nėra, nes jie šiandien dienai yra graibstomi, ir rytoj bus graibstomi“, – tvirtina M. Dubnikovas.

Projekto kūrėjai sako, kad dabartinis kodeksas neskatina naujų darbo vietų kūrimo, išlieka aukštas nedarbo lygis, o vidutinė ir minimali alga vienos žemiausių ES, prastesnė padėtis tik Bulgarijoje ir Rumunijoje. Artimiausiomis penkerių metų prognozėmis naujasis darbo kodeksas leis pritraukti daugiau investuotojų, augs darbo apmokėjimas, darbuotojai taps paklausesni.

„Preliminariai turėtume naujų apie 85 tūkst. kokybiškų darbo vietų, taip pat apie 7 proc. leistų didinti minimalią algą kasmet stabiliai, taip pat automatiškai didėtų šalies vidutinis darbo apmokėjimas, yra paskaičiuota iki 15 proc. jau pačios šalies didėjimas per metus“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamnto direktorė Eglė Radišauskienė.

Tik pasirodžius socialinio modelio projektui, prezidentė jį išvadino brangiai kainuojančiu mokslinių siūlymų kratiniu, tačiau šią savaitę pareiškė, kad ji palaikys Darbo kodeksą, jei jis bus suderintas su visais socialiniais partneriais. Bet abejojama ar verslui, valstybei ir darbuotojams pavyks dėl visko sutarti.

„Praktiškai 78-i procentai DK nuostatų yra suderintos, tačiau tam tikros nuostatos iki šiol yra atviros ir 100-u procentu aš tikrai nedrįsčiau pasakyti, kad bus sutarimas“, – sako E. Radišauskienė.

Ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad naujuoju Darbo kodeksu sukuriamos paprastesnės atleidimo iš darbo sąlygos, mažinamos išeitinės išmokos, kas darbuotojams ir nepatinka, tačiau panaikinama įtampa kuriant darbo vietas. Nausėda tikina, naujajame darbo kodekse – daug neblogų pasiūlymų, kad ir pensijų indeksavimas, kurį beje Prezidentė sukritikavo, nes šalis nebus pajėgi jo įgyvendinti. Ekonomistas sako – naudos bus.

„Galbūt, pagaliau leistų pensijų nustatymui atsipalaiduoti nuo tos politikų kontrolės, kuri dažnai baigdavosi labai nesmagiais sprendimais. Prieš pat krizę pensijų padidinimais, paskui jų mažinimais, praktiškai pensininkai nežinodavo ko laukti, o dabar jie žinotų, kokioS yra žaidimo taisyklės ir kaip bus didinama pensija, kokiu dažnumu, nuo ko ji priklausys ir tai padės depolitizuoti visą pensijų nustatymo procesą“, – tvirtina G. Nausėda.

Pasak jo, klaidinga manyti, kad naujasis darbo kodeksas skirtas vien darbo santykiams. Čia svarbios ir kitos sritys, susijusios su socialiniu draudimu, laipsnišku jo įnašu mažėjimu. Daug šiuolaikiškiau reglamentuojamos nedarbo išmokos, kurios dabar mažos, nes per menkai yra diferencijuojamos – nesvarbu kiek laiko dirbai gauni panašias išmokas, kurios, beje, ne itin skatina ir kuo greičiau grįžti į darbo rinką. Susitarti dėl naujojo socialinio modelio nebus lengva, nes vyriausybės palamintas projektas jau Seime, o Trišalėje taryboje dar vis nėra dėl jo susitarta. O ir Seimo pirmininkė pažadėjo, kad kol nebus kompromiso Trišalėje taryboje, Seime projektas svarstomas nebus.