„Kaišiadorių paukštynui“ kartą jau teko masiškai atleisti darbuotojus. Prieš kiek daugiau nei pusmetį Kaišiadoryse uždarius paukščių skerdyklą į gatvę išėjo 250 žmonių. Dabar žvilgsnis krypsta į vienintelį likusį įmonės paukštyną Vilniuje.

„Vilniaus paukštynas“ yra likusi vienintelė Lietuvoje europinio lygio, Lietuvą sugebanti pamaitinti įmonė, todėl mes net negalvojame apie tai, kad mes atleidinėsime žmones ar kad uždarysime įmonę“, – kalbėjo Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas.

Užtat pačioje darbo rinkoje – mažiau užtikrintumo. Užimtumo tarnyba praneša, kad šiemet apie atleidimus įspėtų darbuotojų – du kartus daugiau nei pernai.

„Šiemet, lyginant su pernai metais, planuojama atleisti beveik 4,5 tūkst. darbuotojų“, – pasakojo Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.

Ekonomistų teigimu, tai toli gražu ne atleidimų pabaiga.

Apie bent dešimtadalio savo darbuotojų atleidimus jau įspėjo Lietuvos geležinkelių grupės bendrovės, taip pat Lietuvos paštas, birių krovinių terminalas.

„Apie 40 proc. atleidžiamų žmonių yra nekvalifikuoti arba neturintys paklausios profesijos darbo rinkoje, tačiau šią dieną valstybė yra suteikusi visas garantijas persikvalifikavimui tiek paslaugų prasme, tiek finansų“, – tęsė I. Balnanosienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Užimtumo tarnybos teigimu, dauguma įmonių atleidimus planuoja dėl geopolitinės situacijos ir sankcijų, bet jau yra pavienių atvejų ir dėl elektros bei dujų kainų.

„2020 metais gruodžio mėnesį mano vadovaujamų įmonių dujų sąskaita buvo 380 tūkst., tai dabar gruodžio mėnesį laukiame 4 mln. 126 tūkst. eurų“, – sakė D. Gudačiauskas.

Tai yra investicijos į ateitį, o ne į dabartį. Kalbant apie dabartį, man labai trūksta valdžios dėmesio verslui.

„Jeigu situacija nesikeis, jeigu įmonėms nebus didesnės valstybės paramos, jeigu energetikos kainos nemažės, tai, manau, kad nuo spalio mėnesio mes matysime dar blogesnę situaciją darbo rinkoje. Tada mes tikrai galėsime kalbėti apie tūkstančių žmonių atleidimus“, – kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Praeitos savaitės pradžioje Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė įmonėms pagalbos planą – 1 mlrd. Lietuvos ekonomikai, bet jame nė lašo to, ko verslui reikia šiandien.

„Tai yra investicijos į ateitį, o ne į dabartį. Kalbant apie dabartį, man labai trūksta valdžios dėmesio verslui“, – tęsė A. Izgorodinas.

Verslo raginimai – įvairūs. Kas prašo bent laikinai atidėti mokesčius, kas – leisti lengviau pasiskolinti bankuose.

„Lyginant su, pavyzdžiui, Liuksemburgu, mes esame beveik dešimt kartų mažiau įsiskolinę. Tada atsirastų priėjimas prie pinigų, kad galėtume mokėti atlyginimus“, – teigė darbdavių konfederacijos vadovas Danukas Arlauskas.

Yra, kas griežtai kalba: vienintelis kelias – tik subsidijos.

„Šiandien kalbame apie 10 mln. eurų subsidijų, kad jų reikėtų šiai žiemai išgyventi. Kalbame, kai vien tik mano vadovaujamos įmonės per metus sumoka 14 mln. eurų mokesčių. Tai apie kokio lygio mes kalbame pinigus ir kur čia verslas? Verslas yra valstybės pusėje. Valstybė yra vienintelis naudos gavėjas“, – sakė D. Gudačiauskas.

Ekonomistas sako, kad masinių atleidimų kaina valstybei būtų skaudesnė. Dalis gali virsti ilgalaikiais, vien tik išmokomis išlaikomais bedarbiais, o ir recesija būtų gilesnė.

„Tai paveiks vartotojų nuotaikas. Žmonės taps dar atsargesni, dar mažiau vartos ne pirmo būtinumo prekių bei paslaugų, mes matysime didesnį vartojimo kritimą“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad rinkoje formuojasi paradoksas: viena vertus – atleidimų daugės, kita vertus – išlieka ir darbo rankų poreikis. Rugpjūtį buvo trečdaliu daugiau darbo skelbimų nei liepą.