Statistikos departamento duomenimis, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1273,4 euro ir per ketvirtį išaugo 1,5 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų antrąjį ketvirtį sudarė 284 eurus.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį padidėjo visose apskrityse, išskyrus Alytaus, kurioje 0,9 proc. sumažėjo.

Antrąjį ketvirtį didžiausią – 1556,9 euro – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1111,4 euro – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Antrąjį ketvirtį didžiausią – 1556,9 euro – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse (nuo 0,8 proc. iki 2,6 proc.), išskyrus Alytaus apskritį, kurioje 0,7 proc. sumažėjo.

Statistikos departamento duomenimis, darbo užmokesčio padidėjimui antrąjį ketvirtį įtakos turėjo išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai, padidintas darbo užmokestis gydymo įstaigų darbuotojams, kovojantiems su COVID-19 infekcija, išmokėtos priemokos pareigūnams ir kitiems darbuotojams, dalyvavusiems suvaldant ekstremalią situaciją, bei kitos priežastys.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus antrąjį ketvirtį padidėjo visose apskrityse, labiausiai – 11,5 proc. – Šiaulių apskrityje. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus augo nuo 4,9 proc. iki 10,8 proc.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Sostinės bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose padidėjo po 8,3 proc.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 5,8 proc. iki 11,6 proc.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 46 savivaldybėse, Ignalinos ir Varėnos rajonų savivaldybėse – nepakito, o likusiose 12 savivaldybių sumažėjo nuo 0,3 proc. iki 11 proc.

Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį sumažėjo visose apskrityse – nuo 1,3 proc. (Utenos) iki 4 proc. (Tauragės). Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo po 2 proc.

Per ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 51 savivaldybėje, o likusiose aštuoniose – padidėjo nuo 0,1 proc. iki 8,8 proc. Kelmės rajono savivaldybėje vidutinis darbuotojų skaičius beveik nepakito.

Per metus antrąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus, kurioje 0,3 proc. išaugo.