Daržovių asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sako, kad šiemet sausra – žymiai ankstyvesnė nei pernai.

„Sausra Lietuvos regionuose yra labai skirtinga, kai kurie rajonai gauna kritulių, o kiti visi negauna. Vakaruose dar truputį palyja. Situacija labai skirtinga, bet aišku, kad sausra žymiai ankstyvesnė. Priklausomai, kokia yra dirvos struktūra, augintojai jau prieš įdirbdami sėjai turėjo ją laistyti“, – BNS sakė Z. Cironkienė.

Daržovių kaina negali kilti iki begalybės. Ji yra tokia, už kiek vartotojas gali įpirkti.

„Pernai irgi turėjome tokių atvejų, bet šiemet sėja prasidėjo dar anksčiau ir ne todėl, kad tai yra optimalus sėjos laikas, bet todėl kad augintojai bijo, jog žemė visiškai išsausės. Ypač tie, kurie neturi laistymo sistemų“, – pridūrė ji.

Ji teigė kol kas negalinti prognozuoti kainų – tai lems eksporto ir importo situacija ir užaugintas derlius.

„Niekas nežino, koks bus sezonas, ar bus į Lietuvą įvežama produkcija, ar iš Lietuvos bus galima išvežti, nes kai kurių daržovių užauginame daugiau, nei kad reikia mūsų rinkai. Galų gale, daržovių kaina negali kilti iki begalybės. Ji yra tokia, už kiek vartotojas gali įpirkti“, – sakė Z. Cironkienė.

Augintojai skaičiuoja, kad daržovių savikaina viruso metu išaugo maždaug 10 proc. dėl įvairių apsaugos priemonių naudojimo, tačiau produkcijos pardavimo kaina liko ta pati.

„Yra vartotojų mažesnė perkamoji galia, mažiau perkama, einama, ieškoma. (...) Pavyzdžiui, raugintus kopūstus, morkas ir svogūnus pirko gerai, tačiau šviežių kopūstų pirkta mažiau“, – sakė Z. Cironkienė.

Ji pabrėžia, kad ūkininkus neramina dėl koronaviruso įvestas karantinas ir apribojimai maitinimo bei apgyvendinimo įmonėms – dėl to kai kuriems ūkiams gali likti neparduota po kelis šimtus ar net tūkstančius tonų daržovių, o nuostoliai gali siekti šimtus tūkstančių eurų.

Šnekėjome su braškininkais, kadangi jų uogos pirmos atsiras, tai sako, neturėtų kilti, nes pasaulinė rinka vistiek yra visur panašiai tokia pati.

„„Horeca“ sektorius užsidarė, ir visa produkcija, kuri buvo tam sektoriui, šiai dienai liko, kas buvo rezervuota, liko neparduota – bulvės ir burokėliai. (...) Skaudžiai dėl to nukentėjo smulkesni ūkininkai, kurie dirbo su aplinkinių rajonų mokyklomis, darželiais, valgyklomis“, – sakė ji.

Tuo metu Uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas sako, kad uogininkams šilti orai kur kas palankesni nei šalnos, todėl problemų teigia nematantis.

„Kiekvienas normalus ūkis uogų turi laistymo sistemą, o kitaip aš uogų ir negalvočiau auginti, nebent jos tikrai labai atsparios. Bet jeigu tai yra braškės ar šilauogės, avietės, tai be laistymo sistemos neįsivaizduoju gero, perspektyvaus ūkio. Mums geriau turėt šiltas dienas, bet neturėti šalnų“, – BNS sakė T. Gurskas.

Jis sako, kad šiemet uogų kainos turėtų likti tokios pat, kaip pernai – pirmųjų braškių kaina gali siekti apie 10 eurų, vėliau jos turėtų kristi iki 4,5-5 eurų, o per patį piką gali pasiekti ir 2-2,5 euro.

„Šnekėjome su braškininkais, kadangi jų uogos pirmos atsiras, tai sako, neturėtų kilti, nes pasaulinė rinka vistiek yra visur panašiai tokia pati, negali užsilaužti didelės kainos, nes priveš iš kitur pigiau, tik galbūt neveš iš Lenkijos tie mažiukai tiek daug. Bet kol kas kainos lygiai tas pats, kaip anksčiau“, – teigė T. Gurskas.