Daugėja dirbančių senjorų

Pasak "Sodros" Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Zitikytės, į pensijų augimą neįtrauktos nuo šių metų pradžios mokamos priemokos mažiausias pensijas gaunantiems senjorams.

Nors pensijos ir didėja, pastaraisiais metais stebima dirbančių pensininkų skaičiaus augimo tendencija. Dirba daugiau nei ketvirtadalis (26,4 proc.) 60–70 metų gyventojų. O vyresnių dirbančių pensininkų smarkiai mažėja: 71–75 metų dar dirba 8,2 proc., 76–80 metų – jau tik 2,8 proc. Dar vyresnių darbuotojų skaičiaus "Sodra" nepateikia.

Įdomu, kad ilgiau darbo rinkoje išlieka tie, kurie jau turi sukaupę būtinąjį stažą – iš jų darbo rinkoje lieka apie 60 proc., nors vidutinė jų pensija dabar viršija 400 eurų (pensinio amžiaus sulaukusių ir dirbančių senjorų, vidutinis darbo užmokestis šiandien siekia apie 841 eurą).

Kitokia situacija tų senjorų, kurie būtinojo stažo nesukaupė. Neturint būtinojo stažo vidutinė senatvės pensija yra kone perpus mažesnė ir nesiekia 200 eurų, tačiau iš tokių pensininkų dirba tik 10 proc.

"Viena iš šio reiškinio priežasčių – darbo rinkos poreikiai. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai, o susirasti darbą gerokai sunkiau nekvalifikuotiems darbininkams. Ilgai dirbančių vadovų dalis sudaro 18 proc., o nekvalifikuotų darbininkų ji netgi mažesnė – 17 proc., nors darbo rinkoje jų santykis visiškai kitoks", – pastebi K.Zitikytė.

Dirba daugiau nei ketvirtadalis (26,4 proc.) 60–70 metų gyventojų.

Trūksta kvalifikacijos

Kvalifikacijos trūkumas gali tapti problema ir vyresnio amžiaus gyventojams, dar nesulaukusiems pensinio amžiaus.

"Senėjant visuomenei ir ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei darbo rinka turės prisitaikyti prie vyresnių dirbančiųjų, o vyresnių žmonių užimtumo didinimas yra vienas iš būdų mažinti atskirtį. Tačiau reikia sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, pritaikyti darbo vietas visoms amžiaus grupėms, plėtoti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo galimybes ir remti aktyvų ir sveiką senėjimą", – pristatydama "Sodros" duomenis kalbėjo K.Zitikytė.

Tačiau dalis gyventojų, praradusių darbą ir pajamas likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus, renkasi išankstinę pensiją.

"Sodros" duomenimis, daugiau nei pusė išankstinės pensijos gavėjų metus iki prašymo mokėti išankstinę pensiją neturėjo draudžiamųjų pajamų. Kitų pajamos buvo labai mažos – vidutiniškai 450 eurų. Dažniausiai išankstinės pensijos prašė nekvalifikuoti darbuotojai – valytojai, kiemsargiai ir kiti.

Svarbu žinoti, kad, pasirinkus išankstinę pensiją, mėnesinis pensijos dydis mažėja po 0,4 proc. už kiekvieną išankstinės pensijos mėnesį. Vidutinė išankstinė pensija – 250 eurų ir yra 30 proc. mažesnė nei vidutinė senatvės pensija.

Kita vertus, gyventojų, pasirenkančių gauti išankstinę pensiją skaičius mažėja ir sudaro vos 1 proc. visų senjorų – ją gauna 6 200 gyventojų. Palyginti, nuo piko, kuris buvo 2012 m., išankstinės pensijos gavėjų skaičius sumažėjo perpus, o tai reiškia, kad vyresnio amžiaus gyventojams šiandien darbo rinka yra atviresnė nei visą pastarąjį dešimtmetį.

"Sodros" nuotr.

Ar įmanoma išgyventi?

Ar orus gyvenimas gaunant vidutinę 400 eurų pensiją? Kol kas skelbiami tik 2017-ųjų skurdo skurdo rizikos ribos skaičiai. Pasak Statistikos departamento, prieš dvejus metus skurdo rizikos riba buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Tuo metu (2017 m. pirmąjį ketvirtį) vidutinė pensija Lietuvoje siekė 273,8 euro, minimali alga – 380 eurų, o vidutinė mėnesio alga, sumokėjus mokesčius, – 644,5 euro.

Pasak Statistikos departamento, didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2017 m. jis sudarė 33,4 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 5,7 proc. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, buvo žemiau skurdo rizikos ribos. Konstatuota, kad padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas.

Beje, 2017 m. skurdo rizikos riba Lietuvoje buvo žemesnė nei Latvijoje (330 eurų per mėnesį) ir Estijoje (469 eurai).

Pasak Statistikos departamento, didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje.

Pasiektos "Sodros" ribos

Nuo šių metų socialinio draudimo įmokos mokamos nuo sumos, kuri yra ne didesnė nei 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių per metus, – apie 136 tūkst. eurų. Pasak K.Zitikytės, per pirmus tris šių metų mėnesius šią ribą pasiekė 30 žmonių. Tai reiškia, kad jie socialinio draudimo įmokų šiemet nebemokės. Ateityje tokių tik daugės, nes 2020-aisiais "Sodros" įmokų viršutinės ribos sieks 84 vidutinius darbo užmokesčius, o 2021 m. – tik 60.

Anot jos, didžiąją dalį šiemet apdraustųjų pajamų sudarė metų pradžioje išmokėtos tantjemos, dauguma šių žmonių užėmė vadovaujamąsias pareigas, beveik pusė jų buvo įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, jie dažniau dirbo aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse.

Ir uždarbiai didėja

Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1 202 eurus. Įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą, tai yra 8 proc. (88 eurais) daugiau nei 2018-ųjų sausio–kovo mėnesiais, rodo "Sodros" duomenys.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc., augimas lėtėjo, tačiau pastarąjį 2018 m. pirmo ketvirčio pajamų augimui įtakos galėjo turėti tuo metu įvestos socialinio draudimo įmokų grindys, paskatinusios dalį darbdavių kilstelėti atlyginimus bent iki minimalios mėnesio algos (MMA).

"Šiais metais reikšmingos įtakos pajamų augimui turėjo padidėjusi minimali mėnesinė alga, nes 60 proc. gyventojų, uždirbančių mažiau nei MMA, alga didėjo bent 10 proc. Bendrai ne mažesnį nei 10 proc. pajamų augimą galėjo pajusti beveik pusė visų dirbančiųjų", – aiškino K.Zitikytė. Anot jos, tai rodo, kad darbo užmokesčio indeksavimas metų pradžioje neturėjo neigiamos įtakos algų dydžiui.

Pensiją gauna kas trečias gyventojas

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje bent vienos rūšies pensiją gavo 904,7 tūkst. asmenų, arba kas trečias šalies gyventojas. Tiesa per 2018-uosius gavėjų skaičius sumažėjo 0,7 tūkst. (0,1 proc.), bet pensijų gavėjų dalies, palyginti su šalies gyventojais, augimo tendencija išlieka, teigia Statistikos departamento atstovai.

2018 m. pabaigoje su senatve susijusias pensijas gavo 671,9 tūkst. žmonių, arba ketvirtadalis šalies gyventojų. 1 tūkst. gyventojų teko 240 šių pensijų gavėjai, arba 1 asmeniu daugiau nei prieš metus.

Su senatve susijusių pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (89,2 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai. Per metus šios pensijos gavėjų skaičius padidėjo 6,9 tūkst. (1,2 proc.) iki 599,2 tūkst.

Valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės (iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams) pensiją 2018-ųjų pabaigoje gavo 6,1 tūkst. asmenų, arba 0,7 tūkst. (10,1 proc.) mažiau nei 2017 m.

2017 m. pabaigoje netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gavo 162,2 tūkst., arba beveik 9 proc. darbingo amžiaus asmenų. Per metus šių pensijų gavėjų sumažėjo 1,9 tūkst. (1,2 proc.).

Pernai 1,2 tūkst. (0,5 proc.) iki 218 tūkst. sumažėjo suaugusių asmenų, kurie gavo našlių pensijas, dažniausiai jie taip pat gavo ir senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijas. 2017 m. pabaigoje 37,9 tūkst. vaikų gavo našlaičių pensijas, jų skaičius per metus sumenko 1,7 tūkst. (4,3 proc.).

Išankstiniais duomenimis, pernai išlaidos pensijoms, palyginti su 2017 m., padidėjo 357 mln. eurų (12,6 proc.) iki 3,2 mlrd. eurų ir sudarė 7,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).