„Sodros“ statistika rodo, kad 2012-aisiais vaiko priežiūros išmoką gavo 2,9 tūkst. vyrų, o pernai tokių vyrų buvo tris kartus daugiau.

Teisiniai ir politiniai instrumentai

Lietuvoje galioja du vaiko priežiūros atostogų tipai. Tėvai gali pasirinkti gauti išmoką, kol vaikui sukaks vieneri. Tokiu atveju mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio. Taip pat galima siekti išmokos, kuri skiriama iki mažyliui sukaks dveji. Tada pirmaisiais metais mokama 70 proc., o antraisiais – 40 proc. kompensuojamojo uždarbio.

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė mano, kad Lietuvoje skiriamų išmokų dydis – pakankamas, keisti reikėtų laikotarpį, per kurį teikiama parama šeimai.

„Jei pažvelgtume į išsivysčiusias šalis, Lietuvoje išmokos – vienos dosniausių. Tačiau laikotarpiai, per kuriuos teikiama valstybės pagalba, per trumpi. Vaiko augimas nesibaigia po dvejų metų. Galbūt parama neturėtų būti tokia didelė pirmaisiais metais, tačiau turėtų būti teikiama ilgesnį laikotarpį“, – aiškina L. Galdikienė.

Lygių galimybių plėtros centro (LGPC) ekspertė Margarita Jankauskaitė siūlo atkreipti dėmesį į Skandinavijos šalis: „Svarbu turėti teisinius ir politinius instrumentus – tokį įstatymą, kuris nusakytų, kad vaiko priežiūra yra abiejų tėvų privilegija ir pareiga. Pavyzdžiui, Islandijoje vaiko priežiūros atostogų išeina 90 proc. vyrų. Ekspertai sako, kad tai ne stebuklingas skandinavų mentalitetas, o įstatymas, kuris atostogų laikotarpį padalina į tris dalis – trečdalis mamai, trečdalis tėčiui, o trečdalį dalinasi kaip nori.“

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė sako, kad priversti pasiimti vaiko priežiūros atostogas – ne išeitis: „Turi būti suteiktos palankios bei motyvuojančios sąlygos tėčiams išeiti vaiko priežiūros atostogų. Tai negali būti prievarta, nes kiekvienas renkasi pagal savo galimybes.“

Turi būti suteiktos palankios bei motyvuojančios sąlygos tėčiams išeiti vaiko priežiūros atostogų. Tai negali būti prievarta, nes kiekvienas renkasi pagal savo galimybes.

Kontrolierė kaip paskatą vyrams eiti minėtųjų atostogų siūlo nustatytų išmokų lubų didinimą. Minimali vaiko priežiūros išmoka per mėnesį yra 161,74, o maksimali – 1617,40 eurų. Tam pritaria ir ekonomistė L. Galdikienė. Šis variantas svarstomas dėl to, nes šeima drauge sprendžia, kuris iš jų liks su atžala.

M. Jankauskaitė mano, kad, kol privalomo įstatymo nėra, tol vyrai neis vaiko priežiūros atostogų: „Jie nenori laužyti vyriškumo normų bei stereotipų. Nors šių praktikų pakeitimas turėtų papildomą teigiamą poveikį ir rezultatus.“

Tradicinė valstybė – mažesnis gimstamumas

Pastebėtina, kad, nors tėčiai rečiau renkasi vaiko priežiūros atostogas, pastarųjų reikšmė didelė tiek patiems vyrams, tiek mūsų visuomenei, tačiau, kol tokių tėčių pavyzdžių nedaug, situacija kinta lėtai.

„Tyrimai rodo, kad buvimas su vaiku lemia, kad partneriai linkę dalintis pareigomis, o atžalai tenka abiejų tėvų dėmesys. Taip pat – vyrai, išėję minėtųjų atostogų, labiau rūpinasi savo sveikata“, – sako LGPC ekspertė M. Jankauskaitė.

Ekspertė neabejoja, kad pakeitus įsitvirtinusias praktikas, naudą pastebėtų ir darbdaviai. Jiems nebereikėtų galvoti, ar moterį, ar vyrą priimti į darbo vietą, nes ir tėtis privalėtų eiti atostogų. Tada būtų atsižvelgiama į žmogaus kompetenciją, nebe į lytį ar rizikas.

M. Jankauskaitės teigimu, „kai lyginamos Šiaurės ir Pietų Europos šalys, pastebime, kad kuo tradiciškesnė valstybė, tuo mažesnis gimstamumas“. Tad vyro įsitraukimas į vaiko priežiūrą daro įtaką ir valstybių demografiniam lygiui.

Psichologė Irma Skruibienė teigia, kad „tolygesnis vaidmenų pasiskirstymas poroje gali turėti teigiamą poveikį tiek poros santykiams, tiek abiejų tėvų ryšio su vaiku mezgimui, tiek ir vaikui, kuris matytų platesnes savo galimybes ateityje, ne tiek nulemtas nuostatų apie lyčių vaidmenis“.

Moteris atsiduria užburtame rate

Pašnekovės sutinka, kad viena didžiausių problemų, lėmusi lėtai augančią statistiką, – įsitvirtinę stereotipai, kurie Lietuvoje vis dar gajūs.

Psichologė I. Skruibienė pabrėžia, kad „mūsų visuomenėje yra daug stereotipinių nuostatų apie tai, koks/-ia turi ar neturi būti vyras/moteris, ką jie, kaip savo lyčių atstovai, turėtų ar ko neturėtų daryti. Šios nuostatos dažnu atveju riboja asmens galimybes save realizuoti srityse, kurios jo lyčiai visuomenės požiūriu nėra priskiriamos. Panašiai gali atsitikti ir su vaiko priežiūra – galbūt labai nemažai tėčių galėtų puikiai save realizuoti augindami vaiką, bet to nedaro dėl vyraujančių nuostatų, kad tai yra ne jų sritis“.

Pasak „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės L. Galdikienės – įsitvirtinę nuostatos daro spaudimą tiek vyrams, tiek moterims.

„Mes gyvename patriarchalinėje visuomenėje, kai vyro pareiga yra nešti pinigus, o moters – auginti vaikus, rūpintis šeima. Netgi tada, kai partneriai uždirba panašiai, ši priežastis lemia tai, kad moterys renkasi motinystės kelią, o vyrai turi uždirbti pinigus. Vėlgi, tai nesąžininga jų atžvilgiu, patiriamas spaudimas“, – teigia ekonomistė.

Nuomonė, kad motina turi eiti vaiko priežiūros atostogų, apsunkina moters padėtį. Lygių galimybių kontrolierė A. Skardžiuvienė pažymi, kad „vėliau joms sugrįžti į darbo rinką kur kas sunkiau“. Kita vertus, kiekviena šeima renkasi pagal savo finansines galimybes, darbo pobūdžius, nulemiančius, kuris liks su atžala.

Nepaisant to, L. Galdikienė tikina, kad taip moterys atiduria užburtame rate: „Jei moteris, uždirbdama mažiau, renkasi vaiko priežiūros atostogas, grįžusi į darbą, ji ir vėl uždirbs mažiau.“

Ekonomistė pastebi, kad vyrų bei moterų atlyginimų atotrūkiai rodo, kad didžiausias skirtumas atsiranda 25–30 gyvenimo metais, kai moteris išteka, partneriai planuoja šeimos pagausėjimą. Atsiradęs atotrūkis niekur nedingsta ir moteris neturi galimybės gauti didesnę algą.

Vaiko (ne)galima atskirti nuo motinos

Kalbama, kad dar viena priežastis, dėl ko vyrai baidosi vaiko priežiūros atostogų, tai – įsitikinimas, kad vaiko negalima atskirti nuo maitinančios motinos.

„Išsivysčiusiose valstybėse šis klausimas efektyviai sprendžiamas. Įmonėse įrengiami specialūs maitino kambariai ir problemų nekyla“, – sako L. Galdikienė. Moteris linkusi manyti, kad Lietuvoje trūksta darželių vaikams iki dvejų metų.

A. Skardžiuvienė pritaria, kad, be auklių ir giminių, tėvai neturi kam palikti atžalų. Todėl spręsti infrastruktūros problemas tiesiog būtina, norint sukurti palankesnes sąlygas vyrams. 

Statistikos augimas rodo, kad situacija gerėja. Ekonomistė daro išvadą, kad „atsirado moterų, kurios užima aukštas pareigas, o jų pajamos viršija vaiko priežiūros išmokų lubas arba yra didesnės nei vyro, todėl sąlygos lemia tai, kad su vaiku pasilieka vyras.“

Psichologė I. Skruibienė viliasi, kad Lietuva jau seka kitų pasaulio valstybių pavyzdžiu: „Galbūt iš tiesų mokomės iš Vakarų bei Skandinavijos šalių plačiau žiūrėti į lyčių vaidmenis. Norisi tikėti, kad atsiranda tendencija bei galimybės labiau gilintis į savo norus bei poreikius, net jei dėl to reikia laužyti stereotipus, nusistovėjusias nuostatas.“

Pasak M. Jankauskaitės, valstybėse, kuriose vyrai linkę įsitraukti į vaikų priežiūrą, lyčių lygybės lygis aukštas.