- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei pusė (57 proc.) suaugusių šalies gyventojų mano, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa.
Birželį 8 proc. apklaustųjų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią, trečdalis (33 proc.) respondentų nurodė, kad ji pastaruoju metu nepasikeitė.
2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginant su apklausa prieš 4 mėnesius (vasarį, dar iki koronaviruso pandemijos Lietuvoje pradžios), 36 proc. punktais padaugėjo nurodžiusių, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo.
Kad šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo, nurodė daugiau nei pusė visų demografinių bei socialinių grupių Lietuvos gyventojai, o kad ji per pastaruosius kelis mėnesius nepakito, kiek dažniau už kitus nurodė pensininkai, besimokantis jaunimas bei dirbantys valstybiniame sektoriuje.
Karantinas finansiškai galėjo paliesti pusę milijono gyventojų
Komentuodamas apklausos rezultatus, finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad tokie rezultatai jo nenustebino.
„Šis skaičius tikrai nestebina, nes reikia suprasti, kad labai daug žmonių prižiūrėjo vaikus arba buvo išleisti į prastovas, arba išvis buvo atleisti iš darbo. Tokių žmonių buvo apie 300 tūkst. Kad jų finansinė padėtis pablogėjo, tai vienareikšmiškai. Prie šitos grupės žmonių prisidėjo ir tie, kurie buvo krizės smaigalyje – viešbučiai, maitinimas, restoranai, turizmas. Šitų sričių atstovų nuotaikos turbūt išvis yra tragiškos.
Kad daugiau nei pusė žmonių mano, jog jų finansinė padėtis pablogėjo, labai atspindi tai, kas vyko. Realiai gali būti, kad žmonių, kuriuos paveikė situacija, yra daugiau. Šeimose gali būti vienas dirbantis ir jis buvo išleistas prastovą. Galima kalbėti, kad tai palietė per 500 tūkst. žmonių. Natūralu, kad nuotaikos subjuro“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.
Šis skaičius tikrai nestebina, nes reikia suprasti, kad labai daug žmonių prižiūrėjo vaikus arba buvo išleisti į prastovas, arba išvis buvo atleisti iš darbo. Tokių žmonių buvo apie 300 tūkst.
Jo nuomone, tokiems neigiamiems rezultatams įtakos galėjo padaryti ir psichologiniai aspektai.
„Netiesioginė įtaka, kad nuotaikos subjuro, gali būti ir dėl šalutinių atvejų. Daliai žmonių karantininis laikotarpis asocijuojasi su tamsiu laikotarpiu. Finansiškai net jei nenukentėjo, jų nuotaikos ir optimizmas arba požiūris į situaciją gyvenime gali taip pat pablogėti, nors finansiškai galbūt niekas ir nepasikeitė“, – komentavo analitikas.
Vis dėlto, M. Dubnikovo teigimu, kai kurių sričių darbuotojai dėl karantino galėjo ir pagerinti savo finansinę situaciją.
„Iš karantino išlošė žmonės, kurie dirba įmonėse, kurios karantino nebuvo paliestos, pavyzdžiui, IT sektorius, kur žmonės galbūt net ir sulaukė atlyginimų padidėjimo. Programuotojas dirbo ar jam karantinas, ar ne, jis galėjo dirbti tiek iš namų, tiek darbo vietoje. Jeigu atlyginimas padidėjo, tai galėjo nuotaikos ir pagerėti“, – sakė jis.
„Žmonės, kurie užsiima verslu, tokių nėra daug, bet kai kurie sektoriai irgi galėjo pasistūmėti į priekį ir pasigerinti finansinę situaciją“, – pridūrė M. Dubnikovas.
Apklausa vyko 2020 m. birželio 15 – 25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyventojams – 40 mln. eurų kvietimas paramai saulės elektrinėms
Gyventojai antradienį gali kreiptis dėl paramos saulės elektrinėms įsirengti arba padidinti jau turimų galią – tam skirta 40 mln. eurų. ...
-
Seimas tęs svarstymus dėl solidarumo mokesčio pratęsimo
Seimas antradienį svarstys pataisas dėl laikinojo bankų solidarumo mokesčio kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį pratęsimo – pernai laikinai įvestą įnašą siūloma rinkti dar vienerius metus. ...
-
Seimui pristatomas Gynybos fondo paketas
Seimui antradienį teikiamas vadinamasis Gynybos fondo paketas, artimiausiai metais leisiantis padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
„MET Group“ vadovas: „Achemos grupės“ pirkimu domisi vienas smulkiųjų akcininkų
Apie ketinimus įsigyti „Achemos grupės“ kontrolinį akcijų paketą praėjusią savaitę pranešusios Šveicarijos energetikos bendrovės „MET Group“ generalinis direktorius Benjaminas Lakatosas teigia turintis žinių, jo...
-
Prezidentas: nuo M. Navickienės bei institucijų atsakymų priklausys jos ateitis poste1
Žiniasklaidai paskelbus, kad už finansinius nusikaltimus anksčiau kalėjęs Vilhelmas Germanas aktyviai dalyvavo su finansinių technologijų įmone „Foxpay“ susijusios „iSun“ grupės veikloje, prezidentas Gitanas Nausėda parei&scar...
-
„Rail Baltica“ tiesioginė nauda Baltijos šalims sieks 6,6 mlrd. eurų, netiesioginė – iki 23,5 mlrd.5
Naujausios nepriklausomos kaštų ir naudos analizės rezultatai rodo, kad „Rail Baltica“ yra ekonomiškai perspektyvus projektas ir tikimasi, kad jis Baltijos šalims sugeneruos 6,6 mlrd. eurų tiesioginės naudos per savo egzist...
-
Ar daug lietuvių atostogauja „į skolą“?
Apie gyventojų pasirinkimus atostogoms LNK žurnalistė kalbėjosi su finansinio raštingumo srities vadove Justina Bagdonavičiūte. ...
-
Siūlymas: jūros vėjo aukcione galėtų būti vienas dalyvis, indeksuojama elektros kaina
Balandį neįvykus Lietuvos skelbtam antrajam vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, kai kurie Seimo nariai siūlo, jog būsimame pakartotiniame aukcione galėtų būti ir vienas dalyvis, o elektros pardavimo kainą būtų galima perskaičiuoti kasmet keičia...
-
„Rail Baltica“ projekto kapitalo išlaidos iki 2030 m. sieks apie 15,3 mlrd. eurų
„Rail Baltica“ projekto kapitalo išlaidos iki 2030 m. sieks apie 15,3 mlrd. eurų, rodo bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ pristatyta preliminari kaštų ir naudos analizė. Tuo metu panaši analiz...
-
Valdžia prieš TVF siūlymus – pensijų neapmokestins6
Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) siūlant Lietuvos vyriausybei svarstyti galimybę gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti pensijas, finansų ministrė jau pareiškė, kad keisti dabartinio mokesčių modelio neketina. Šie metai yra pirmieji,...