Kelis hektarus sodų ir uogynų Šiaulių rajone turintis Rimantas Norkus sako, kad iš šeimos ūkio galima pragyventi. Daugiausiai braškes, avietes, serbentus jis parduoda turguje.
„Jeigu šeima pergyvena dėl bendro reikalo – ūkio, rezultatas neblogas. Kitas dalykas – vaikai turi darbo, ir anūkai dirba pas mus“, – kalbėjo R. Norkus.
Panašių, kaip šis, šeimos ūkių Lietuvoje, Žemės ūkio ministerijos skaičiavimu, maždaug 100 tūkst., iš jų beveik trečdalis – smulkių, turinčių iki 10 hektarų žemės.
Šeimos ūkininkų sąjungos teigimu, iki šiol smulkieji ūkiai beveik nebuvo remiami. Didžioji europinių pinigų dalis atiteko stambiesiems ūkiams.
„Bet mes turėtumėm didžiausią dėmesį kreipti į vidutinį ūkį, nuo10 iki 100 ha. Tokių yra apie 100 tūkst. Reikia orientuotis ne į trumpalaikes programas, o vyriausybė turėtų apsispręsti, koks ūkio modelis tinkamiausias“, – sakė Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis.
Susitikime su žemės ūkio ministru pabrėžta, kad daugiau smulkių, pusiau natūrinių ūkių galės pasinaudoti 15 tūkst. eurų parama, kuriai gauti nereikia rengti jokių projektų.
„Dabar priimtas sprendimas, kad būtų peržiūrėtos visos Kaimo plėtros programos lėšos ir tai priemonei iš kitų priemonių perkelti lėšas. Ir planuojame, kad 15 mln. eurų tai priemonei galėtumėm surasti. Kita parama – smulkių ūkių bendradarbiavimui. Čia tikrai trūksta pačių pareiškėjų iniciatyvos. Eina kalba, kad turėtų kooperuotis keletas ūkininkų“, – kalbėjo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Su ministru sutarta, kad šeimos ūkininkų sąjunga, kartu su mokslo įstaigų specialistais, per kelis mėnesius parengs bandomuosius projektus, kaip kurioje nors seniūnijoje smulkieji ūkininkai galėtų kooperuotis.
Naujausi komentarai