Ryte užsipylus degalų už vieną kainą, vakare tokios jau gali nebegauti.
„Du kartus – ryte viena, vakare kita. Degalinės visada suinteresuotos didesne kaina“, – sakė praeivis.
Degalinės atkerta, kad kainos šokinėja ne be priežasties. Vienur kaltos naftos kainos, kitur – konkurentų sprendimai.
„Stebima, kiek kainuos rytoj, kiek kainuoja šiandien, taip pat sekama konkurencija kelių kilometrų spinduliu“, – aiškino „Viada LT“ vadovas Linas Vytautas Karlavičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vyriausybė sako, kad nuolat besikeičiančios kainos klaidina žmones. Programėlėje vairuotojai mato vieną kainą, o atvykę į degalinę – jau kitą. Be to, nuolatiniai pokyčiai, anot valdžios, trukdo veikti normaliai konkurencijai.
„Vartotojams būtų palankiau, jei jie žinotų, kad, pavyzdžiui, 10 valandą kaina gali būti padidinta, o dienos eigoje – tik mažinama“, – teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Todėl valdžia siūlo naują tvarką – degalinės kainą galėtų padidinti tik vieną kartą per dieną, 10 valandą ryto. Tokį įstatymo projektą Vyriausybė pateikė Seimui.
„Tai primena darymą dėl darymo. Kaip juodajame turguje, kai žmonės kuponus pirkdavo tam, kad rytoj galėtų papietauti“, – kritikavo Seimo narys Simonas Gentvilas.
Ekonomistai mano, kad valdžia iš esmės pradeda reguliuoti kainas, nors neaišku, ar tam yra pakankamas pagrindas.
„Riboti viską visiems – tai tas pats, kaip daužyti duris kirviu bandant jas išversti“, – sakė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Dažnai, kai kainos pradedamos reguliuoti, rezultatas būna priešingas. Degalinės įspėja: jei dieną kainų kelti nebebus galima, jos ryte gali būti nustatomos didesnės „dėl visa ko“.
„Degalinių tinklai būtų skatinami ryte nusistatyti truputį aukštesnę kainą“, – aiškino L. Karlavičius.
„Šiandien padidins, rytoj šiek tiek sumažins, poryt vėl padidins. Vis tiek kaina liks didelė“, – svarstė vairuotojas.
„Degalinės gali net nustoti pardavinėti kurą, jei žinos, kad rytoj kaina bus didesnė“, – perspėjo S. Gentvilas.
Tokios rizikos neneigia ir pati Vyriausybė. Įstatymo projekte tiesiai įrašyta, kad degalinės gali pradėti taikyti vadinamąjį rizikos priedą. Tačiau ministras viešai to nepripažįsta.
„Gal vieną ar dvi dienas taip bus, bet vėliau konkurencija viską sureguliuos“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Paradoksalu ir tai, kad valdžia sako kovojanti su dažnais kainų pokyčiais, tačiau mažinti kainas degalinės vis tiek galės kada panorėjusios.
„Būna dienų, kai naftos kaina rinkose nukrenta 7–10 procentų. Jeigu leidžiama tik vieną kartą didinti kainą, turėtų būti logika ir dėl mažinimo“, – sakė A. Izgorodinas.
Anot degalinių atstovų, konkurencija pati geriausiai sustato kainas į vietą. Lietuvoje veikia apie 800 degalinių.
„Konkurencinė aplinka yra geriausias reguliatorius“, – teigė L. Karlavičius.
Net valdantieji pripažįsta, kad kai kuriose Europos šalyse po panašių ribojimų degalai pabrango.
„Vokietijoje matome informaciją, kad kainos ne sumažėjo, o šiek tiek pakilo“, – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.
„Normaliai sumažinkite akcizą – juk didelę kainos dalį sudaro būtent jis“, – kalbėjo vairuotojas.
Lietuva jau sumažino dyzelino akcizą šešiais centais, o lengvata gali būti pratęsta.
„Be abejo, jei situacija nesikeis, galėsime svarstyti lengvatos pratęsimą“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Tačiau vairuotojai sako didelės naudos nejaučiantys, todėl ieško kitų būdų sutaupyti.
„Sutaupyti galima važiuojant lėčiau. Ypač greitkeliuose – važiuojant 20 kilometrų per valandą lėčiau, sąnaudos gali sumažėti apie 20 procentų“, – aiškino vairuotojas.
Finansų ministro teigimu, net ir smarkiai išaugus naftos kainoms benzino pardavimai augo, tačiau dyzelino – šiek tiek sumažėjo.
(be temos)