Nuo savaitės pradžios degalinių švieslentėse benzino ir dyzelino kainos kasdien šviečia po centą brangiau, pigiausio benzino kaina jau perkopė eurą. „Leidžiantis naftos kainoms, mažmeninės degalų kainos degalinėse žemyn juda lėčiau, nei aukštyn, kai naftos kainos kyla“, – pastebi finansų analitikas Valdemaras Katkus.

Dažnai besipilantys kurą pastebi, kad nuo pirmadienio dyzelino ir benzino kainos kasdien didėja po vieną centą. Keletą mėnesių trukęs džiaugsmas, kad degalų kainos siekia tik eurą, atėjo į pabaigą – benzino kainos degalinėse jį perkopė. Degalu-kainos.lt duomenimis, vidutinė A95 benzino kaina Lietuvoje trečiadienį siekė 1,046 Eur, dyzelino – 0,916 Eur.

Tačiau sostinėje ne viena degalinių švieslentė šviečia didesnėmis už vidutines kainomis. Čia dyzelino litras atsieina apie 0,97-0,99 Eur, A95 benzinas – apie 1,10 Eur.

Krenta vangiau nei kyla

Vairuotojai dažnai pastebi, kad pingant naftai pasaulinėse rinkose, degalų kainos „vėluoja“ kristi savaite ar mėnesiu, krenta lėtai, tačiau tik gavusios progą auga gerokai sparčiau.

Ekonomistas V. Katkus sako, kad tai nėra klaidingas įspūdis: degalinės stengiasi kiek įmanoma ilgiau išlaikyti kuo didesnę kainą net ir krentant didmeninėms naftos kainoms.

„Taip ir yra – degalų kainos į viršų lipa gana greitai, bet į apačią krenta kur kas lėčiau. Degalinės pakelia kainas ir kiek gali, tiek laiko jas kuo aukštesnes. Vėliau – po truputį leidžia.

Mažmeninės deglų kainos struktūroje didmeninė naftos kaina sudaro apie 40 proc., apie 40 proc. – valstybei mokami PVM ir akcizas, maždaug 20 proc. – degalinių marža. Tačiau gali atsitikti taip, kad didmeninės kainos dalis krinta, tačiau kadangi marža nėra stabili, ji gali išaugti iki 25 proc. Kitaip tariant, krintat bazinei kainai, marža gali didėti, todėl degalų kaina gali pernelyg nekisti“, – aiškina V. Katkus.